ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 1101.00
Kvietiniai ir meslininiai miltai
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
| Eilės numeris | Kilmė | Muitas pagal kvotą | Laikotarpis | Kiekis | Likutis | Galiojimas |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 09.4309 | Ukraine | Be muito | 2026 m. sausio 1 d. – 2026 m. gruodžio 31 d. | — | — | Administruojama importo licencijomis |
Likučiai pagal Komisijos savaitinę kvotų ataskaitą (2026 m. spalio 23 d.). Licencijomis administruojamos kvotos paskirstomos išduodant importo licencijas; jų likutis savaitinėje ataskaitoje neskelbiamas.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 4,9 % lengvatinis tarifas 
Belgija 6 % lengvatinis tarifas 
Bulgarija 20 % 
Čekija 12 % lengvatinis tarifas 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 13 % lengvatinis tarifas 
Ispanija 21 % 
Italija 4 % lengvatinis tarifas 
Kipras 5 % lengvatinis tarifas 
Kroatija 25 % 
Latvija 21 % 
Lenkija 5 % lengvatinis tarifas 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 3 % lengvatinis tarifas 
Malta 0 % lengvatinis tarifas 
Nyderlandai 9 % lengvatinis tarifas 
Portugalija 6 % lengvatinis tarifas 
Prancūzija 5,5 % lengvatinis tarifas 
Rumunija 11 % lengvatinis tarifas 
Slovakija 19 % lengvatinis tarifas 
Slovėnija 9,5 % lengvatinis tarifas 
Suomija 13,5 % lengvatinis tarifas 
Švedija 6 % lengvatinis tarifas 
Vengrija 27 % 
Vokietija 7 % lengvatinis tarifas TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 172 €/t |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| susitarimas ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Islandija | Islandija | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–UkrainaKvota | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 156,34 EUR / t |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | 129 EUR / t |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | 43 EUR / t |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Jungtinė Karalystė | 108,2 mln. € | 68,1 % | −3,5 % |
 Indija | 10,3 mln. € | 6,5 % | +30,2 % |
 Šveicarija | 8,9 mln. € | 5,6 % | −14,9 % |
 Serbija | 8,9 mln. € | 5,6 % | +13,7 % |
 Ukraina | 5,1 mln. € | 3,2 % | −46,2 % |
 Moldova | 3,7 mln. € | 2,3 % | −15,6 % |
 Mauricijus | 3 mln. € | 1,9 % | −2,1 % |
 Japonija | 2,2 mln. € | 1,4 % | −24,7 % |
1101.00 Kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai
Turkija 82 % – 102,6 % Trečiųjų šalių muitas 3 tarifinės eilutės · vidurkis 95,7 % 
JAV specifinis arba mišrus muitas Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė JK specifinis arba mišrus muitas Trečiųjų šalių muitas 3 tarifinės eilutės 
Kanada Be muito Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės · 1× specifinis arba mišrus muitas 
Meksika 10 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Brazilija 10,8 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Argentina 10,8 % – 12 % Bendroji (MFN) 7 tarifinės eilutės · vidurkis 11,8 % 
Peru Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Japonija 12,5 % – 25 % Bendroji (MFN) 3 tarifinės eilutės · vidurkis 18,8 % · 1× specifinis arba mišrus muitas 
Taivanas 17,5 % – 20 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės · vidurkis 18,8 % 
GCC Be muito Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės Šveicarija Be muito Bendroji (MFN) 6 tarifinės eilutės · 5× specifinis arba mišrus muitas 
Norvegija specifinis arba mišrus muitas Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija specifinis arba mišrus muitas Bendroji (MFN) 3 tarifinės eilutės 
Nigerija 20 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
1. Šiam skirsniui nepriskiriami:
a) skrudintas salyklas, fasuotas kaip kavos pakaitalai (0901 arba 2101 pozicija);
b) vartojimui paruošti miltai, kruopos, rupiniai arba krakmolai, priskiriami 1901 pozicijai;
c) kukurūzų dribsniai arba kiti produktai, priskiriami 1904 pozicijai;
d) daržovės, paruoštos vartoti arba konservuotos, priskiriamos 2001, 2004 arba 2005 pozicijai;
e) farmacijos produktai (30 skirsnis); arba
f) krakmolai, naudojami kaip parfumerijos, kosmetikos arba tualetinės priemonės (33 skirsnis).
2.
A) Šiam skirsniui priskiriami toliau pateiktoje lentelėje išvardytų javų malybos produktai, jeigu, nustatant pagal sausojo produkto masę, jie turi:
a) krakmolo kiekį (nustatomą taikant modifikuotą poliarimetrinį Ewerso metodą), didesnį už nurodytą 2 skiltyje; ir
b) pelenų kiekį (pašalinus bet kuriuos mineralinius priedus), ne didesnį už nurodytą 3 skiltyje.
Produktai, neatitinkantys anksčiau išdėstytų sąlygų, priskiriami 2302 pozicijai. Tačiau javų gemalai, sveiki, traiškyti, drožti dribsniais arba malti, visuomet priskiriami 1104 pozicijai.
B) Produktai, priskiriami šiam skirsniui pagal pirmiau išdėstytas nuostatas, priskiriami 1101 arba 1102 pozicijai, jeigu, sijojant pro metalinės vielos audinio sietą, kurio akučių dydis nurodytas 4 ir 5 lentelės skiltyse, procentinė išsisijojimo masė ne mažesnė, negu nurodyta atitinkamam javui.
Produktai, neatitinkantys šios sąlygos, priskiriami 1103 arba 1104 pozicijai.
| Javai | Krakmolo kiekis | Pelenų kiekis | Išsisijojimas (%) pro sietą, kurio akučių dydis | |
|---|---|---|---|---|
| 315 mikrometrų (mikronų) | 500 mikrometrų (mikronų) | |||
| (1) | (2) | (3) | (4) | (5) |
| Kviečiai ir rugiai | 45 % | 2,5 % | 80 % | — |
| Miežiai | 45 % | 3 % | 80 % | — |
| Avižos | 45 % | 5 % | 80 % | — |
| Kukurūzai ir grūdinis sorgas | 45 % | 2 % | — | 90 % |
| Ryžiai | 45 % | 1,6 % | 80 % | — |
| Grikiai | 45 % | 4 % | 80 % | — |
| Kiti javai | 45 % | 2 % | 50 % | — |
3. 1103 pozicijoje sąvokos „kruopos“ ir „rupiniai“ įvardija produktus, gautus smulkinant javų grūdus, iš kurių:
a) kukurūzų produktų atveju ne mažiau kaip 95 % masės išsisijoja pro metalinės vielos audinio sietą, kurio akučių dydis – 2 mm;
b) kitų grūdų produktų atveju ne mažiau kaip 95 % masės išsisijoja pro metalinės vielos audinio sietą, kurio akučių dydis – 1,25 mm.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Žr. šio skirsnio 2 pastabą.
Šiai pozicijai priskiriamų miltų sudėtyje gali būti nedideli kiekiai druskos (paprastai ne daugiau kaip 0,5 %), taip pat nedideli kiekiai amilazės, maltų gemalų ir skrudinto salyklo.
2 papildomoji pastaba
Kokosų atveju šio skirsnio 2 papildomoji pastaba taikoma tik kokosų miltams, rupiniams ir milteliams. Susmulkinti ir išdžiovinti kokosai priskirtini 0801 11 00 subpozicijai ir nepatenka į 1106 pozicijos aprėptį, net jeigu jie atitinka šio skirsnio 2 papildomosios pastabos b punkte nustatytus kriterijus.
Susmulkinti ir išdžiovinti kokosai pateikiami griežinėlių, mažų gabalėlių ar plonų juostelių pavidalu. Kokosų miltai, rupiniai ar milteliai yra sudaryti iš smulkių dalelių.
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Iš paprastųjų kviečių ir kviečių spelta | 172 €/t | — |
| 2025 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2024 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2023 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2022 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2021 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2020 | nepakito | 172 €/t | — |
| 2019 | Of common wheat and spelt | 172 €/t | — |
KN kodas 1101 00 15 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 1101.00 (kvietiniai arba meslininiai (kviečių ir rugių mišinio) miltai).
Trečiųjų šalių muito norma – specifinis arba mišrus muitas: 172 €/t.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 114 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 172 €/t.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, papildomai taikomas papildomas muitas – 50 %.
HS subpozicijos 1101.00 – kvietiniai ir meslininiai miltai – prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 158,9 mln. € – 6 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Jungtinė Karalystė (68 %), antras – Indija.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 82 %–102,6 %, Kanada be muito, Meksika 10 %, Brazilija 10,8 %, Argentina 10,8 %–12 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija 5 %, Japonija 12,5 %–25 %, Taivanas 17,5 %–20 %, GCC be muito, Šveicarija be muito ir Nigerija 20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 1101.00 prekių už 2 mlrd. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinė Karalystė.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 172 €/t; papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 1101.00 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinė Karalystė (121 mln. USD), antroje vietoje – Šveicarija.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 120 šalių kilmės prekėms, iš jų 114 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.
Papildomas muitas – 50 % prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija. Šie muitai mokami kartu su įprastu muitu.