XI skyrius: Tekstilės medžiagos ir tekstilės dirbiniai

1. Šiam skyriui nepriskiriami:

1. a) gyvūnų šeriai arba plaukai, naudojami šepečiams gaminti (0502 pozicija); ašutai arba ašutų atliekos (0511 pozicija);

2. b) žmonių plaukai arba dirbiniai iš žmonių plaukų (0501, 6703 arba 6704 pozicija), išskyrus filtravimo arba košimo audinį, dažniausiai naudojamą aliejaus presuose, arba panašius dirbinius (5911 pozicija);

3. c) medvilnės pūkai arba kitos augalinės medžiagos, priskiriamos 14 skirsniui;

4. d) asbestas, priskiriamas 2524 pozicijai, dirbiniai iš asbesto arba kiti produktai, priskiriami 6812 arba 6813 pozicijai;

5. e) dirbiniai, priskiriami 3005 arba 3006 pozicijai; tarpdančių valymo siūlai, supakuoti į atskiras mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, priskiriami 3306 pozicijai;

6. f) įjautrinti tekstilės dirbiniai, priskiriami 3701–3704 pozicijoms;

7. g) vienagijai siūlai, kurių bet kuris skerspjūvio matmuo didesnis kaip 1 mm, juostelės arba panašūs dirbiniai (pavyzdžiui, dirbtiniai šiaudeliai), kurių matomasis plotis didesnis kaip 5 mm, iš plastikų (39 skirsnis), pynės, audiniai, pintinės arba kiti pinti dirbiniai iš tokių vienagijų siūlų arba juostelių (46 skirsnis);

8. h) audiniai, megztinės arba nertinės medžiagos, veltinys arba neaustinės medžiagos, įmirkytos, aptrauktos, padengtos arba laminuotos plastikais, taip pat jų dirbiniai, priskiriami 39 skirsniui;

9. ij) audiniai, megztinės arba nertinės medžiagos, veltinys arba neaustinės medžiagos, įmirkytos, aptrauktos, padengtos arba laminuotos guma, taip pat jų dirbiniai, priskiriami 40 skirsniui;

10. k) neišdirbti kailiai ir neišdirbtos odos su plaukais arba vilna (41 arba 43 skirsnis), kailių dirbiniai, dirbtiniai kailiai arba jų dirbiniai, priskiriami 4303 arba 4304 pozicijai;

11. l) tekstilės medžiagų dirbiniai, priskiriami 4201 arba 4202 pozicijai;

12. m) gaminiai arba dirbiniai, priskiriami 48 skirsniui (pavyzdžiui, celiuliozinė vata);

13. n) avalynė arba avalynės dalys, getrai, antblauzdžiai arba panašūs dirbiniai, priskiriami 64 skirsniui;

14. o) tinkleliai plaukams arba kiti galvos apdangalai ar jų dalys, priskiriami 65 skirsniui;

15. p) prekės, priskiriamos 67 skirsniui;

16. q) abrazyvais padengtos tekstilės medžiagos (6805 pozicija), taip pat anglies pluoštai arba anglies pluoštų dirbiniai, priskiriami 6815 pozicijai;

17. r) stiklo pluoštai arba stiklo pluoštų dirbiniai, išskyrus siuvinėjimus stiklo siūlais ant matomo medžiagos pagrindo (70 skirsnis);

18. s) dirbiniai, priskiriami 94 skirsniui (pavyzdžiui, baldai, patalynė, šviestuvai ir apšvietimo įranga);

19. t) dirbiniai, priskiriami 95 skirsniui (pavyzdžiui, žaislai, žaidimai, sporto reikmenys ir tinklai);

20. u) dirbiniai, priskiriami 96 skirsniui (pavyzdžiui, šepečiai, kelioniniai siuvimo rinkiniai, užtrauktukai ir rašomųjų mašinėlių juostelės, higieniniai paketai (įklotai) ir tamponai, vystyklai (sauskelnės) ir vystymo įklotai); arba

21. v) dirbiniai, priskiriami 97 skirsniui.

2.

A) Prekės, kurios gali būti priskiriamos 50–55 skirsniams arba 5809 ar 5902 pozicijai ir yra sudarytos iš dviejų arba daugiau tekstilės medžiagų mišinio, turi būti priskiriamos taip, lyg būtų sudarytos vien tik iš tos tekstilės medžiagos, kurios masė dominuoja bet kurios kitos atskiros tekstilės medžiagos masės atžvilgiu.

Jeigu nė viena tekstilės medžiaga pagal masę nedominuoja, prekės turi būti priskiriamos taip, lyg būtų sudarytos vien tik iš tos tekstilės medžiagos, kuri lyginant su kitomis nagrinėjamomis medžiagomis priskiriama paskutinei numeracijos požiūriu pozicijai.

B) Taikant pirmiau išdėstytą taisyklę:

1. a) apvytiniai ašutų verpalai (5110 pozicija) ir metalizuotieji siūlai (5605 pozicija) turi būti laikomi atskira tekstilės medžiaga, kurios masė lygi sudedamųjų dalių masių sumai; klasifikuojant audinius, metaliniai siūlai turi būti laikomi tekstilės medžiaga;

2. b) parenkant poziciją, pirma nustatomas skirsnis, o po to nustatyto skirsnio pozicija, neatsižvelgiant į medžiagas, kurios tam skirsniui nepriskiriamos;

3. c) kai 54 ir 55 skirsniai gretinami su bet kuriuo kitu skirsniu, 54 ir 55 skirsniai turi būti laikomi vienu skirsniu;

4. d) kai skirsniui arba pozicijai priskiriamos prekės, pagamintos iš skirtingų tekstilės medžiagų, tokios medžiagos turi būti laikomos atskira tekstilės medžiaga.

C) Pirmiau išdėstytos A ir B dalių nuostatos taip pat taikomos siūlams, nurodytiems 3, 4, 5 arba 6 pastaboje toliau.

3.

A) Išskyrus išimtis, toliau nurodytas B dalyje, šiame skyriuje „virvėmis, virvelėmis, lynais ir trosais“ laikytini siūlai (pirminiai, antriniai arba daugiasukiai), atitinkantys šiuos aprašymus:

1. a) iš šilko arba šilko atliekų, kurių ilginis tankis didesnis kaip 20000 deciteksų;

2. b) iš cheminių pluoštų (įskaitant siūlus iš dviejų arba daugiau vienagijų siūlų, priskiriamų 54 skirsniui), kurių ilginis tankis didesnis kaip 10000 deciteksų;

3. c) iš kanapių arba iš lino:

   1. 1) poliruoti arba blizginti, kurių ilginis tankis ne mažesnis kaip 1429 deciteksai; arba

   2. 2) nepoliruoti ir neblizginti, kurių ilginis tankis didesnis kaip 20000 deciteksų;

4. d) iš kokoso pluošto, sudaryti iš trijų arba daugiau siūlų;

5. e) iš kitų augalinių pluoštų, kurių ilginis tankis didesnis kaip 20000 deciteksų; arba

6. f) sutvirtinti metaliniais siūlais.

B) Išimtys:

1. a) verpalai iš vilnos arba iš kitų gyvūnų plaukų ir popieriniai verpalai, išskyrus verpalus, sutvirtintus metaliniais siūlais;

2. b) cheminių gijų gniūžtės, priskiriamos 55 skirsniui, ir nesukti arba sukti gijiniai siūlai, kurių sukrumas mažesnis kaip 5 sūkiai/metre (54 skirsnis);

3. c) šilkaverpių ketgutas, priskiriamas 5006 pozicijai, ir vienagijai siūlai, priskiriami 54 skirsniui;

4. d) metalizuoti siūlai, priskiriami 5605 pozicijai; metaliniais siūlais sutvirtintiems siūlams taikomos pirmiau išdėstytos A dalies f punkto nuostatos; ir

5. e) šeniliniai siūlai, apvytiniai siūlai ir apskritai megztieji-kilpoti siūlai (loop wale-yarn), priskiriami 5606 pozicijai.

4.

A) Atsižvelgiant į toliau B dalyje išdėstytas išimtis, 50, 51, 52, 54 ir 55 skirsniuose siūlams taikomas žodžių junginys „skirti mažmeninei prekybai“, įvardija siūlus (pirminius, antrinius arba daugiasukius), kurie pateikiami:

1. a) suvyti ant kortų, ričių, tūtelių arba panašių laikiklių, kurių masė (įskaitant laikiklio masę) ne didesnė kaip:

   1. 1) 85 g – šilko, šilko atliekų arba cheminių gijinių siūlų atveju; arba

   2. 2) 125 g – kitais atvejais;

2. b) kamuolių arba sruogų pavidalu, o jų masė ne didesnė kaip:

   1. 1) 85 g – cheminių gijinių siūlų, kurių ilginis tankis mažesnis kaip 3000 deciteksų, šilko arba šilko atliekų;

   2. 2) 125 g – visų kitų siūlų, kurių ilginis tankis mažesnis kaip 2000 deciteksų, atveju; arba

   3. 3) 500 g – kitais atvejais;

3. c) sruogų, sudarytų iš kelių mažesnių sruogelių, atskirtų skiriamaisiais siūlais ir tarpusavyje nesusijusių, pavidalu, o kiekvienos iš jų masė vienoda ir ne didesnė kaip:

   1. 1) 85 g – šilko, šilko atliekų arba cheminių gijinių siūlų atveju; arba

   2. 2) 125 g – kitais atvejais.

B) Išimtys:

1. a) pirminiai siūlai iš bet kurios tekstilės medžiagos, išskyrus:

   1. 1) pirminius nebalintus verpalus iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų ir

   2. 2) pirminius verpalus iš vilnos arba iš švelniavilnių gyvūnų plaukų, balintus, dažytus arba margintus, kurių ilginis tankis didesnis kaip 5000 deciteksų;

2. b) nebalinti, antriniai arba daugiasukiai siūlai:

   1. 1) iš šilko arba šilko atliekų nepriklausomai nuo jų pateikimo būdo; arba

   2. 2) iš kitų tekstilės medžiagų, išskyrus vilną ir švelniavilnių gyvūnų plaukus, sruogomis;

3. c) antriniai arba daugiasukiai siūlai iš šilko arba šilko atliekų, balinti, dažyti arba marginti, kurių ilginis tankis ne didesnis kaip 133 deciteksai; ir

4. d) pirminiai, antriniai arba daugiasukiai siūlai iš bet kurios tekstilės medžiagos:

   1. 1) kryžmiškai susuktomis sruogomis; arba

   2. 2) pateikiami suvyti ant laikiklių arba kitu būdu, lemiančiu jų tinkamumą naudoti tekstilės pramonėje (pavyzdžiui, šeivomis, ritėmis, suvyti ant cilindrinių kūginių tūtelių arba ant verpsčių, arba suvyti kokonų pavidalu siuvinėjimo staklėms).

5. 5204, 5401 ir 5508 pozicijose žodžių junginys „siuvimo siūlai“ įvardija antrinius arba daugiasukius siūlus:

1. a) susuktus ant laikiklių (pavyzdžiui, ričių, tūtelių), kurių masė (įskaitant laikiklio masę) ne didesnė kaip 1000 g;

2. b) apretuotus ir skirtus naudoti kaip siuvimo siūlai; ir

3. c) kurių paskutinis sukimas yra „Z“ pavidalo.

6. Šiame skyriuje žodžių junginys „labai atsparūs tempimui siūlai“ įvardija siūlus, kurių atsparumas tempimui, išreikštas cN/teks (centiniutonais, tenkančiais vienam teksui), yra didesnis už šiuos rodiklius:

7. Šiame skyriuje žodis „gatavi“ įvardija:

1. a) dirbinius, sukarpytus ne kvadratų arba stačiakampių, bet kitomis formomis;

2. b) baigtus gaminti ir paruoštus naudoti gaminius (arba gaminius, kuriuos tereikia atskirti nupjaunant skiriančiuosius siūlus), kurių nereikia siūti ar kitaip toliau apdoroti (pavyzdžiui, dulkių šluostes, rankšluosčius, staltieses, kaklaskares (scarf square), gūnias);

3. c) dirbinius, sukarpytus nustatyto dydžio gabalais, kurių nors vienas kraštas, kurio briaunelė akivaizdžiai nusmailinta arba suspausta, yra suvirintinis, o kiti kraštai apdirbti kaip nurodyta visuose kituose šios pastabos punktuose, išskyrus medžiagas, kurių nukirpti kraštai apsaugoti nuo irimo karštuoju pjovimu arba kitu paprastu būdu;

4. d) apsiūtus dirbinius, dirbinius su užvaluotais kraštais, taip pat dirbinius, kurių bet kuris kraštas yra su mazginiais kutais, išskyrus audinius, kurių nukirpti kraštai apsaugoti nuo irimo apmėtymu arba kitu paprastu būdu;

5. e) dirbinius, sukarpytus nustatyto dydžio gabalais ir ištraukytais siūlais;

6. f) susiūtus, suklijuotus arba kitu būdu sujungtus dirbinius (išskyrus vienetines prekes, sudarytas iš dviejų arba daugiau galais sujungtų tapačios medžiagos atraižų, taip pat vienetines prekes, sudarytas iš dviejų arba daugiau tekstilės medžiagų, sujungtų sluoksniais, kimštas arba nekimštas);

7. g) specifinės formos megztus arba nertus dirbinius, pateikiamus kaip atskiri dirbiniai arba turinčius išilgai paeiliui sujungtų didesnio kiekio dirbinių pavidalą.

8. 50–60 skirsniuose:

1. a) 50–55 ir 60 skirsniuose ir, išskyrus atvejus, kai kontekste nurodyta kitaip, 56–59 skirsniams nepriskiriamos prekės, laikytinos gatavomis pagal 7 pastaboje išdėstytą apibrėžimą; ir

2. b) 50–55 ir 60 skirsniams nepriskiriamos prekės, kurios priskiriamos 56–59 skirsniams.

9. Audiniams, priskiriamiems 50–55 skirsniams, priskiriamos ir medžiagos, sudarytos iš lygiagrečių tekstilės siūlų sluoksnių, uždėtų vienas ant kito ir sudarančių smailų arba statų kampą. Šie sluoksniai siūlų sankirtose sujungiami adhezyvu arba terminio surišimo būdu.

10. Elastiniai dirbiniai, sudaryti iš tekstilės medžiagų, kombinuotų su guminiais siūlais, priskiriami šiam skyriui.

11. Šiame skyriuje žodis „įmirkyti“ taip pat įvardija ir „mirkytus“ dirbinius.

12. Šiame skyriuje žodis „poliamidai“ taip pat įvardija ir „aramidus“.

13. Šiame skyriuje ir, jeigu vartojamas, visoje nomenklatūroje žodžių junginys „elastomeriniai siūlai“ įvardija sintetinių tekstilės medžiagų gijinius siūlus, įskaitant vienagijus siūlus, išskyrus tekstūruotus siūlus, nenutrūkstančius ištempus iki ilgio, trigubai didesnio už jų pradinį ilgį, o, ištempus iki ilgio, dvigubai didesnio už jų pradinį ilgį, per 5 minutes sutrumpėjančius iki ilgio, ne daugiau kaip pusantro karto didesnio už jų pradinį ilgį.

14. Jeigu kontekste nenurodyta kitaip, skirtingoms pozicijoms priskiriami drabužiai iš tekstilės medžiagos turi būti priskiriami juos atitinkančioms pozicijoms net ir tuomet, kai jie supakuoti į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius. Šioje pastaboje žodžių junginys „drabužiai iš tekstilės medžiagos“ įvardija drabužius, priskiriamus 6101–6114 pozicijoms, ir drabužius, priskiriamus 6201–6211 pozicijoms.

15. Atsižvelgiant į XI skyriaus 1 pastabą, tekstilės medžiagos, drabužiai ir kiti tekstilės dirbiniai, su papildomas funkcijas suteikiančiais cheminiais, mechaniniais arba elektroniniais komponentais, įtaisytais kaip sudedamosios dalys arba esančiais pluošto ar medžiagos sudėtyje, priskiriami juos atitinkančioms XI skyriaus pozicijoms, jeigu jie išlaiko esmines šiam skyriui priskiriamų prekių savybes.

1. Šiame skyriuje ir, jeigu vartojami, visoje nomenklatūroje toliau pateikti žodžių junginiai apibrėžiami taip:

1. a) „Nebalinti siūlai“:

   Siūlai:

   1. 1) turintys natūralią juos sudarančių pluoštų spalvą ir neapdoroti balinant, dažant (visą masę arba kitu būdu) arba marginant; arba

   2. 2) neturintys konkrečios spalvos („pilkieji verpalai“), pagaminti iš sukedentos žaliavos.

      Tokie siūlai gali būti apdoroti bespalviu apretu arba nepatvariais dažikliais (nusiplaunančiais paprastai išplovus su muilu), o visa cheminių pluoštų masė gali būti apdorota matinimo agentais (pavyzdžiui, titano dioksidu).

2. b) „Balinti siūlai“:

   Siūlai:

   1. 1) apdoroti naudojant balinimo procesą, pagaminti iš balintų pluoštų arba, jeigu kontekste nenurodyta kitaip, baltai dažyti (dažant visą masę arba kitu būdu) arba apdoroti baltu apretu;

   2. 2) sudaryti iš balintų ir nebalintų pluoštų mišinio; arba

   3. 3) antriniai arba daugiasukiai ir sudaryti iš nebalintų ir balintų siūlų.

3. c) „Spalvoti (dažyti arba marginti) siūlai“:

   Siūlai:

   1. 1) dažyti (dažant visą masę arba kitu būdu), išskyrus baltai dažytus arba dažytus nepatvariais dažikliais, marginti arba pagaminti iš dažytų ar margintų pluoštų;

   2. 2) sudaryti iš skirtingomis spalvomis dažytų pluoštų mišinio arba iš nebalintų ar balintų pluoštų ir dažytų pluoštų mišinio (melanžiniai arba mišrūs siūlai), taip pat marginti tam tikrais intervalais viena ar keliomis spalvomis, sukuriant punktyrų vaizdą;

   3. 3) pagaminti iš margintų sluoksnelių arba pusverpalių; arba

   4. 4) antriniai arba daugiasukiai, sudaryti iš balintų arba nebalintų siūlų ir dažytų siūlų.

   Pirmiau pateikti apibrėžimai mutatis mutandis taip pat taikomi vienagijams siūlams, juostelėms ir panašiems dirbiniams, priskiriamiems 54 skirsniui.

4. d) „Nebalinti audiniai“:

   Audiniai, pagaminti iš nebalintų siūlų ir neapdoroti balinant, dažant arba marginant. Šie audiniai gali būti apdoroti bespalviu apretu arba dažyti nepatvariais dažikliais.

5. e) „Balinti audiniai“:

   Audiniai:

   1. 1) balinti arba, jeigu kontekste nenurodyta kitaip, baltai dažyti arba apdoroti baltu apretu, rietime;

   2. 2) sudaryti iš balintų siūlų; arba

   3. 3) sudaryti iš nebalintų ir balintų siūlų.

6. f) „Dažyti audiniai“:

   Audiniai:

   1. 1) lygiai nudažyti viena spalva, išskyrus baltą (jeigu kontekste nenurodyta kitaip), arba apdoroti spalvotomis apdailos medžiagomis, išskyrus baltas (jeigu kontekste nenurodyta kitaip), rietime; arba

   2. 2) sudaryti iš vienspalvių, lygiai nudažytų siūlų.

7. g) „Audiniai iš skirtingų spalvų siūlų“:

   Audiniai (išskyrus margintus audinius):

   1. 1) sudaryti iš skirtingų spalvų siūlų arba skirtingų tos pačios spalvos (išskyrus natūralias audinius sudarančių pluoštų spalvas) atspalvių siūlų;

   2. 2) sudaryti iš nebalintų arba balintų siūlų ir spalvotų siūlų; arba

   3. 3) sudaryti iš melanžinių arba mišrių siūlų.

      (Visais atvejais neatsižvelgiama į siūlus, iš kurių sudaryti audinio kraštai ir galai.)

8. h) „Marginti audiniai“:

   Audiniai, pagaminti iš skirtingų arba vienodų spalvų siūlų, marginti rietime.

   (Margintais audiniais taip pat laikomi audiniai, dekoruoti teptuku, dažų purkštuvu, naudojant atspaudinį popierių, naudojant flokavimo (flocking) (tekstilės plaušelių priklijavimo) arba dekoruoti batikos technika.)

   Merserizacijos procesas neturi įtakos pirmiau apibrėžtų kategorijų siūlų arba audinių klasifikavimui.

   Pirmiau pateikti d–h punktuose apibrėžimai mutatis mutandis taip pat taikomi megztinėms ir nertinėms medžiagoms.

9. ij) „Drobinis pynimas“:

   Audinio konstrukcija, kurioje kiekvienas ataudų siūlas paeiliui eina metmenų siūlų viršuje ir apačioje, o kiekvienas metmenų siūlas paeiliui eina ataudų siūlų viršuje ir apačioje.

2.

A) Dirbiniai, priskiriami 56–63 skirsniams, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip dvi tekstilės medžiagos, turi būti laikomi sudarytais vien tik iš tos tekstilės medžiagos, kuri būtų parinkta taikant šio skyriaus 2 pastabą dirbiniams, priskiriamiems 50–55 skirsniams arba 5809 pozicijai ir sudarytiems iš tų pačių tekstilės medžiagų.

B) Taikant šią taisyklę:

1. a) atitinkamais atvejais atsižvelgiama tik į tą dalį tekstilės medžiagų, kuri lemia klasifikavimą taikant 3 bendrąją aiškinimo taisyklę;

2. b) tais atvejais, kai tekstilės gaminiai yra sudaryti iš medžiagos pagrindo ir pūkinio arba kilpinio paviršiaus, į pagrindo medžiagą neatsižvelgiama;

3. c) siuvinėjimų, priskiriamų 5810 pozicijai, ir jų dirbinių atveju atsižvelgiama tik į pagrindo medžiagą. Tačiau siuvinėjimai be matomo pagrindo ir jų dirbiniai klasifikuojami atsižvelgiant tik į siuvinėjimų siūlus.