ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 2005.60
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
| Eilės numeris | Kilmė | Muitas pagal kvotą | Laikotarpis | Kiekis | Likutis | Galiojimas |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 09.1859 | Mexico | 7 % | 2026 m. liepos 1 d. – 2027 m. birželio 30 d. | 1 000 000 kg | 1 000 000 kg | Atidaryta |
Likučiai pagal Komisijos savaitinę kvotų ataskaitą (2026 m. spalio 23 d.).
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 10 % lengvatinis tarifas 
Belgija 6 % lengvatinis tarifas 
Bulgarija 20 % 
Čekija 12 % lengvatinis tarifas 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 13 % lengvatinis tarifas 
Ispanija 10 % lengvatinis tarifas 
Italija 10 % lengvatinis tarifas 
Kipras 19 % 
Kroatija 25 % 
Latvija 12 % lengvatinis tarifas 
Lenkija 5 % lengvatinis tarifas 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 17 % 
Malta 0 % lengvatinis tarifas 
Nyderlandai 9 % lengvatinis tarifas 
Portugalija 23 % 
Prancūzija 5,5 % lengvatinis tarifas 
Rumunija 11 % lengvatinis tarifas 
Slovakija 19 % lengvatinis tarifas 
Slovėnija 9,5 % lengvatinis tarifas 
Suomija 13,5 % lengvatinis tarifas 
Švedija 6 % lengvatinis tarifas 
Vengrija 27 % 
Vokietija 7 % lengvatinis tarifas TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 17,6 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| susitarimas ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Islandija | Islandija | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–MeksikaKvota | Meksika | 7 % |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | 14 % |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | 14,1 % |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | 14,1 % |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 15,9 % |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Kinija | 79,5 mln. € | 63,9 % | −7,1 % |
 Peru | 40,9 mln. € | 32,9 % | −27,1 % |
 Madagaskaras | 3,9 mln. € | 3,2 % | +27,1 % |
 Jungtiniai Arabų Emyratai | 112 € | 0 % | — |
 Jungtinė Karalystė | 37 € | 0 % | −33,9 % |
 Japonija | 1 € | 0 % | — |
 Etiopija | 0 € | 0 % | −100 % |
 Indonezija | 0 € | 0 % | −100 % |
2005.60 Kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba: smidrai
Turkija 39 % Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
JAV 14,9 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė JK 16 % Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Kanada 14 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Meksika 20 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Brazilija 12,6 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Argentina 12,6 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės Peru 6 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Japonija 12 % – 16 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės · vidurkis 14 % 
Taivanas 10 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
GCC 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šveicarija specifinis arba mišrus muitas Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Norvegija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija 40 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Nigerija 20 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 1. Šiam skirsniui nepriskiriami:
a) daržovės, vaisiai arba riešutai, paruošti arba konservuoti naudojant 7, 8 arba 11 skirsnyje nurodytus procesus;
b) augaliniai riebalai ir aliejus (15 skirsnis);
c) maisto produktai, kurių sudėtyje daugiau kaip 20 % masės sudaro dešra, mėsa, mėsos subproduktai, kraujas, vabzdžiai, žuvys arba vėžiagyviai, moliuskai ar kiti vandens bestuburiai arba įvairiios šių produktų kombinacijos (deriniai) (16 skirsnis);
d) kepiniai ir kiti produktai, priskiriami 1905 pozicijai; arba
e) homogenizuoti sudėtiniai maisto produktai, priskiriami 2104 pozicijai.
2. 2007 ir 2008 pozicijoms nepriskiriami vaisių drebučiai (želė), vaisių pastos, migdolai su cukraus apvalkalu ar panašūs konditerijos gaminiai iš cukraus (1704 pozicija) arba šokoladiniai konditerijos gaminiai (1806 pozicija).
3. 2001, 2004 ir 2005 pozicijoms priskiriami, priklausomai nuo konkretaus atvejo, tik tie 7 skirsniui arba 1105 ar 1106 pozicijai priskiriami produktai (išskyrus miltus, rupinius ir miltelius iš produktų, priskiriamų 8 skirsniui), paruošti arba konservuoti naudojant procesus, nenurodytus 1 pastabos a punkte.
4. Pomidorų sultys, kurių sudėtyje esanti sausoji medžiaga sudaro ne mažiau kaip 7 % jų masės, priskiriamos 2002 pozicijai.
5. 2007 pozicijoje sąvoka „gauti virimo būdu“ įvardija gaminius, gautus termiškai apdorojant juos atmosferiniame arba sumažintame slėgyje, kai sumažinant vandens kiekį arba kitais būdais tokiu apdorojimu siekiama padidinti gaminio klampumą.
6. 2009 pozicijoje „sultys, nefermentuotos ir be alkoholio priedų“ įvardija sultis, kurių alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne didesnė kaip 0,5 % tūrio (žr. 22 skirsnio 2 pastabą).
1. 200510 subpozicijoje „homogenizuotos daržovės“ įvardija kruopščiai homogenizuotus daržovių produktus, supakuotus į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 250 g, ir pateikiamus kaip kūdikiams arba mažiems vaikams vartoti tinkamus arba dietinius maisto produktus. Taikant šį apibrėžimą neatsižvelgiama į mažus bet kurių sudėtinių dalių kiekius, kurių gali būti įdėta į gaminius paskaninimo, konservavimo arba kitais tikslais. Šių gaminių sudėtyje gali būti nedideli kiekiai matomų daržovių gabalėlių. 200510 subpozicija vyrauja kitų 2005 pozicijos subpozicijų atžvilgiu.
2. 200710 subpozicijoje „homogenizuoti produktai“ įvardija kruopščiai homogenizuotus vaisių produktus, supakuotus į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 250 g, ir pateikiamus kaip kūdikiams arba mažiems vaikams vartoti tinkamus arba dietinius maisto produktus. Taikant šį apibrėžimą neatsižvelgiama į mažus bet kurių sudėtinių dalių kiekius, kurių gali būti įdėta į gaminius paskaninimo, konservavimo arba kitais tikslais. Šių gaminių sudėtyje gali būti nedideli kiekiai matomų vaisių gabalėlių. 200710 subpozicija vyrauja kitų 2007 pozicijos subpozicijų atžvilgiu.
3. 200912, 200921, 200931, 200941, 200961 ir 200971 subpozicijose „Brikso vertė“ įvardija Brikso laipsnių skaičių, tiesiogiai nustatytą pagal Brikso hidrometro rodmenis arba lūžio rodiklį, išreikštą procentiniu sacharozės kiekiu ir nustatytą refraktometru 20 °C temperatūroje arba pakoreguotą 20 °C temperatūrai, jeigu refraktometro rodmenys nustatyti kitoje temperatūroje.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Šiai pozicijai taikomi paaiškinimų 2004 pozicijos paaiškinimai.
Šiai pozicijai priskiriamas produktas, vadinamas „papadu“ (papad), kuris yra gaminamas iš džiovintos ankštinių daržovių miltų tešlos sluoksnių, pridedant druskos, prieskonių, aliejaus, tešlos kildinimo priedų ir kai kuriais atvejais nedidelį kiekį javų ar ryžių miltų.
Bendrosios nuostatos
Šiam skirsniui priskiriami vartojimui paruošti užkandžiai, pavyzdžiui, tik iš dalies tešla padengti džiovinti žirniai ar žemės riešutai, kurių pagrindinę savybę lemia daržovės, vaisiai, riešutai ar kitos augalų dalys.
Šiam skirsniui taip pat priskiriami agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), surauginti iki galo atlikus pieno rūgšties fermentaciją.
Tačiau agurkai ir dygliuotieji agurkai (kornišonai), kurie nėra surauginti iki galo atlikus pieno rūgšties fermentaciją ir yra laikinai konservuoti sūryme, priskiriami 0711 40 00 subpozicijai, jei jie nėra tinkami tiesiogiai vartoti maistui. Šių produktų sudėtyje druskos kiekis paprastai sudaro ne mažiau kaip 10 proc. masės.
4 pastaba
Analizės metodas, taikomas pomidorų sulčių sausosios medžiagos masei nustatyti, aprašytas Komisijos reglamento (EEB) Nr. 1979/82 priede (OL L 214, 1982 7 22, p. 12).
1 papildomoji pastaba
Tam, kad nustatyti rūgšties kiekį produkte, prekių mėginiuose skystosios ir kietosios dalys turi būti homogenizuotos.
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Smidrai | 17,6 % | — |
| 2025 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2024 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2023 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2022 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2021 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2020 | nepakito | 17,6 % | — |
| 2019 | Asparagus | 17,6 % | — |
KN kodas 2005 60 00 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 2005.60 (kitos daržovės, paruoštos arba konservuotos be acto arba: smidrai).
Trečiųjų šalių muito norma yra 17,6 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 132 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 17,6 %.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, papildomai taikomas papildomas muitas – 50 %.
HS subpozicijos 2005.60 prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 124,3 mln. € – 14 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Kinija (64 %), antras – Peru.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 39 %, JAV 14,9 %, JK 16 %, Kanada 14 %, Meksika 20 %, Brazilija 12,6 %, Argentina 12,6 %, Peru 6 %, Naujoji Zelandija 5 %, Japonija 12 %–16 %, Taivanas 10 %, GCC 5 %, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 40 % ir Nigerija 20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 2005.60 prekių už 163 mln. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Kinija.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 17,6 %; papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 2005.60 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Kinija (83 mln. USD), antroje vietoje – Peru.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 149 šalių kilmės prekėms, iš jų 132 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.
Papildomas muitas – 50 % prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija. Šie muitai mokami kartu su įprastu muitu.