C672 Atliekų vežimą lydintis informacinis dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 – 18 straipsnis ir VII priedas
C669 Pranešimo dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 - 5 straipsnis ir IA priedas
Y923 Produktai, kuriems netaikomos Reglamentas (ES) 2024/1157 nuostatos
C670 Judėjimo dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 - 5 straipsnis ir IB priedas
Importo kontrolė
Taikoma kilmės šalims
Baltarusija, Ukraina
Teisės aktas
Regulation 0765/06, Regulation 0692/14
Dokumentai
Y727 Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. sutarčių išimtis 1ra straipsnio 3 dalyje)
Y728 Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. sutarčių išimtis 1ra straipsnio 4 dalyje)
Y770 Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. sutarčių išimtis 1ra straipsnio 9e dalyje)
L152 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 10 dalį
Y870 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 765/2006 8f straipsnį)
Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
L142 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 3c dalį
Y874 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. išimtis 3i straipsnio 3 aa dalyje)
L143 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 12 b straipsnio 2 dalį
Y859 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 833/2014 12e straipsnį)
Importo kontrolė
Taikoma kilmės šalims
Ukraina
Teisės aktas
Regulation 0263/22
Dokumentai
Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Eksporto priemonės 5
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
Eksporto priemonės
Paskirties vieta
Teisės aktas
Galiojimas
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Crimea and Sevastopol
Ukraina
Regulation 0692/14
2025 m. vasario 25 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia
Rusija
Regulation 0833/14
2026 m. sausio 26 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus
Baltarusija
Regulation 0765/06
2025 m. spalio 24 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Non-government-controlled areas of Ukraine
Ukraina
Regulation 0263/22
2022 m. rugpjūčio 25 d.
Eksporto kontrolė - atliekos
All third countries
Regulation 1157/24
2026 m. gegužės 21 d.
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 27 d.
Importo PVM ES valstybėse narėse
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija23 %
Austrija20 %
Belgija21 %
Bulgarija20 %
Čekija21 %
Danija25 %
Estija24 %
Graikija24 %
Ispanija21 %
Italija22 %
Kipras19 %
Kroatija25 %
Latvija21 %
Lenkija23 %
Lietuva21 %
Liuksemburgas17 %
Malta18 %
Nyderlandai21 %
Portugalija23 %
Prancūzija20 %
Rumunija21 %
Slovakija23 %
Slovėnija22 %
Suomija25,5 %
Švedija25 %
Vengrija27 %
Vokietija19 %
TEDB · 2026 m. spalio 27 d.
ES: mėnesinis importas · HS 2620.11
paskutiniai 12 mėnesių40,5 mln. €−9,8 % · ankstesni 12 mėnesių
Vidutinė importo kaina1,99 € už kg
Lengvatinė norma0 %
Duomenys iki: 2026 m. rugpjūtis (preliminarūs) · Mėnesiniai duomenys: Eurostat Comext (CC BY 4.0), HMRC (OGL v3.0)
a) šlakai arba panašios pramonės atliekos, perdirbtos į makadamą (2517 pozicija);
b) gamtinis magnio karbonatas (magnezitas), degtas arba nedegtas (2519 pozicija);
c) naftos alyvų saugyklų šlamai, daugiausia sudaryti iš šių alyvų (2710 pozicija);
d) tomamilčiai, priskiriami 31 skirsniui;
e) šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos (6806 pozicija);
f) tauriųjų metalų arba netauriųjų metalų, plakiruotų tauriaisiais metalais, atliekos arba laužas; kitos atliekos arba laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų arba tauriųjų metalų junginių, daugiausia tinkamų naudoti tauriųjų metalų regeneravimui (7112 arba 8549 pozicija); arba
g) vario, nikelio arba kobalto šteinai, pagaminti naudojant bet kurį lydymo procesą (XV skyrius).
2.2601–2617 pozicijose „rūdos“ įvardija mineraloginių rūšių mineralus, faktiškai naudojamus metalurgijos pramonėje gyvsidabriui, metalams, priskiriamiems 2844 pozicijai, arba metalams, priskiriamiems XIV arba XV skyriui, išgauti, net jeigu jie neskirti naudoti metalurgijoje. Tačiau 2601–2617 pozicijoms nepriskiriami mineralai, apdoroti metalurgijos pramonėje paprastai nenaudojamais būdais.
a) šlakas, pelenai ir liekanos, naudojami pramonėje arba metalams išgauti, arba kaip pagrindinės medžiagos metalų cheminiams junginiams gaminti, išskyrus pelenus ir liekanas, susidariusius deginant buitines atliekas (2621 pozicija); ir
b) šlakas, pelenai ir liekanos, turintys arseno, kurių sudėtyje yra arba nėra metalų, naudojami pramonėje arsenui arba metalams išgauti, arba jų cheminiams junginiams gaminti.
Subpozicijų pastabos
1.262021 subpozicijoje „benzino su švinu ir antidetonatorių su švinu šlamai“ įvardija šlamus, gautus iš benzino su švinu ir antidetonatorių su švinu (pavyzdžiui, tetraetilšvino) saugyklų ir sudarytus daugiausia iš švino, švino junginių ir geležies oksido.
2. Šlakas, pelenai ir liekanos, kurių sudėtyje yra arseno, gyvsidabrio, talio arba jų mišinių, naudojami pramonėje arsenui arba šiems metalams išgauti, arba jų cheminiams junginiams gaminti, turi būti priskiriami 262060 subpozicijai.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
2620 11 00 · Kietasis techninis cinkas
Kietasis techninis cinkas yra galvanizavimo vonių nuosėdos, dažnai vadinamos galvanizacijos šteinu. Yra dvi pagrindinės jo rūšys:
1. šteinai, susidarę dengiant storą galvaninį sluoksnį. Tai metalo produktai, pasižymintys įvairia ir nehomogeniška sudėtimi, sunkiau tirpstantys ir didesnio tankio kaip cinkas, kurie galvanizuojant plieno lakštus, vielą, vamzdžius ir t. t. cinku nusėda skysto cinko vonių dugnuose.
Šie šteinai surenkami iš vonių dugnų tirštos pastos pavidalu ir iš jų suformuojamos plokštės arba lakštai, kurie gali pasižymėti grubia ar net korėta išvaizda.
Šteinų sudėtyje esantis geležies kiekis sudaro 2–5 % masės, o cinko– 92–94 % masės. Jų sudėtyje esantis aliuminio kiekis yra nedidelis ir paprastai ne didesnis kaip 0,2–0,3 % masės.
2. šteinai, susidarę dengiant ploną galvaninį sluoksnį arba „paviršiniai šteinai“. Tai metalo produktai, kurių sudėtyje nėra fliusų, gauti nuolat nugraibstant galvanizavimo vonias Senzimiro būdu.
Šie šteinai, būdami mažesnio tankio kaip cinkas, plūduriuoja vonių paviršiuose. Išimti iš vonių tirštos pastos pavidalu ir suformuoti į plokštes, jie nėra tokios nelygios išvaizdos kaip pirmiau minėtu atveju.
Jų sudėtyje esantis geležies kiekis yra labai nedidelis, paprastai mažesnis kaip 0,5 % masės, aliuminio kiekis – žymiai didesnis: 1–2 % masės, o cinko kiekis sudaro maždaug 98 % masės.
Šių medžiagų nereikėtų painioti su cinko lydiniais (7901 pozicija), kurių sudėtyje esantis aliuminis sudaro 3–5 % masės ir jų sudėtyje gali būti iki 3 % masės vario, tačiau kurie atitinka tam tikrus techninius reikalavimus. Tuo tarpu cinko šteinų sudėtis yra tokia, kad jie naudingai gali būti panaudoti tik metalurginiuose ar cheminiuose virsmuose.
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
Metai
Aprašymas
Trečiųjų šalių muitas
Papildomas matavimo vienetas
2026
Kietasis techninis cinkas
Be muito
—
2025
nepakito
Be muito
—
2024
nepakito
Be muito
—
2023
nepakito
Be muito
—
2022
nepakito
Be muito
—
2021
nepakito
Be muito
—
2020
nepakito
Be muito
—
2019
Hard zinc spelter
Be muito
—
ES kombinuotojoje nomenklatūroje HS subpozicijai 2620.11 (kuriose didžiausią dalį sudaro cinkas: kietasis techninis cinkas) atitinka tik viena tarifinė eilutė – 2620 11 00.
Trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.
Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota HS subpozicijos 2620.11 prekių už 40,5 mln. € – 10 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 1,99 € už kg; didžiausias tiekėjas – Jungtinės Valstijos (19 %), antras – Meksika.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija be muito, JAV be muito, JK be muito, Kanada be muito, Meksika be muito, Brazilija 3,6 %, Argentina 3,6 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas be muito, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 5 % ir Nigerija 5 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 2620.11 prekių už 157 mln. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinės Valstijos.
Klausimai ir atsakymai
Koks importo muitas kodui 2620 11 00 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Iš kurių šalių ES valstybės narės importuoja šias prekes?
Visoje 2620.11 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinės Valstijos (7 mln. USD), antroje vietoje – Turkija.
Tarifbase naudoja Google Analytics ir Yandex Metrica slapukus, kad matytų, kaip naudojamasi svetaine, ir ją tobulintų. Norėdami juos išjungti, pasirinkite „Nesutinku“. Privatumo politika