ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 2707.99

2707 99 19

2707 99 19: Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų: kiti, neapdorotos alyvos, kitos

Kiti akmens anglių dervos distiliavimo produktai

✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.

  1. 2707 Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę:
  2. Kiti:
  3. 2707 99 Kiti:
  4. Neapdorotos alyvos:
  5. 2707 99 19 Kitos

Kiek mokėsite

Importas: ES

Muitas Be muito standartinė norma priklauso nuo kilmės šalies
Papildomi muitai ir mokesčiai — Importo reikalavimai: 5
PVM importo valstybės narės standartinis tarifas: nuo 17 % iki 27 %
Muito skaičiuoklėApskaičiuoti muitą ir mokesčius →

Papildomi muitai ir importo reikalavimai

Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.

Importo reikalavimai 6

  • Draudimas arba apribojimasImporto draudimas
    Taikoma kilmės šalims
    Šiaurės Korėja
    Teisės aktas
    Regulation 1509/17
  • Importo kontrolėApribotų prekių ir technologijų importo kontrolė
    Taikoma kilmės šalims
    Baltarusija
    Teisės aktas
    Regulation 0765/06
    Dokumentai
    • Y921 Prekės, kurioms netaikomas draudimas
    • Y870 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 765/2006 8f straipsnį)
  • Importo kontrolė
    Taikoma kilmės šalims
    Ukraina
    Teisės aktas
    Regulation 0692/14
    Dokumentai
    • Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
    • N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
    • N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
  • Importo kontrolėREACH importo kontrolė
    Taikoma kilmės šalims
    visos šalys
    Teisės aktas
    Regulation 1907/06
    Dokumentai
    • Y106 Atitiktis REACH apribojimams, apibrėžtiems Reglamento Nr. 1907/2006 XVII priedo 2 skiltije
    • Y110 Atleidimas nuo REACH apribojimų pagal Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 67(1) ir 67(2) straipsnius
    • Y113 Medžiaga/mišinys, kuriems netaikomos Reglamento (EB) Nr. 1907/2006 nuostatos (XVII priedas)
  • Importo kontrolė
    Taikoma kilmės šalims
    Rusija
    Galioja
    iki 2027 m. gruodžio 31 d.
    Teisės aktas
    Regulation 0833/14
    Dokumentai
    • L142 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 3c dalį
    • Y874 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. išimtis 3i straipsnio 3 aa dalyje)
    • L143 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 12 b straipsnio 2 dalį
    • Y859 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 833/2014 12e straipsnį)
  • Importo kontrolė
    Taikoma kilmės šalims
    Ukraina
    Teisės aktas
    Regulation 0263/22
    Dokumentai
    • Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
    • N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
    • N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente

Eksporto priemonės 5

Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.

Eksporto priemonėsPaskirties vietaTeisės aktasGaliojimas
Eksporto ribojimasSankcijų režimas: North Korea Šiaurės Korėja Regulation 1836/17 2018 m. birželio 28 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Crimea and Sevastopol Ukraina Regulation 0692/14 2025 m. vasario 25 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia Rusija Regulation 0833/14 2025 m. spalio 22 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus Baltarusija Regulation 0765/06 2025 m. liepos 20 d.
Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Non-government-controlled areas of Ukraine Ukraina Regulation 0263/22 2022 m. rugpjūčio 25 d.

TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.

Importo PVM ES valstybėse narėse

Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.

  • Airija 23 %
  • Austrija 20 %
  • Belgija 21 %
  • Bulgarija 20 %
  • Čekija 21 %
  • Danija 25 %
  • Estija 24 %
  • Graikija 24 %
  • Ispanija 21 %
  • Italija 22 %
  • Kipras 19 %
  • Kroatija 25 %
  • Latvija 21 %
  • Lenkija 23 %
  • Lietuva 21 %
  • Liuksemburgas 17 %
  • Malta 18 %
  • Nyderlandai 21 %
  • Portugalija 23 %
  • Prancūzija 20 %
  • Rumunija 21 %
  • Slovakija 23 %
  • Slovėnija 22 %
  • Suomija 25,5 %
  • Švedija 25 %
  • Vengrija 27 %
  • Vokietija 19 %

TEDB · 2026 m. spalio 26 d.

ES: mėnesinis importas · HS 2707.99

paskutiniai 12 mėnesių3 mlrd. €−25,9 % · ankstesni 12 mėnesių
Vidutinė importo kaina0,43 € už kg
Lengvatinė norma28 %
2024-01: 278,1 mln. €2024-02: 279,8 mln. €2024-03: 221,2 mln. €2024-04: 231,3 mln. €2024-05: 343,1 mln. €2024-06: 257,3 mln. €2024-07: 325,9 mln. €2024-08: 327,9 mln. €2024-09: 232 mln. €2024-10: 307,6 mln. €2024-11: 344 mln. €2024-12: 319 mln. €2025-01: 408,1 mln. €2025-02: 255,3 mln. €2025-03: 212,4 mln. €2025-04: 371,2 mln. €2025-05: 364,5 mln. €2025-06: 349,7 mln. €2025-07: 358,4 mln. €2025-08: 562,8 mln. €2025-09: 265,7 mln. €2025-10: 234,2 mln. €2025-11: 231 mln. €2025-12: 286,9 mln. €2026-01: 200,2 mln. €2026-02: 233,5 mln. €2026-03: 193,5 mln. €2026-04: 203,7 mln. €2026-05: 493,6 mln. €2026-06: 277,7 mln. €2026-07: 192,8 mln. €2026-08: 214 mln. € 202420252026
Duomenys iki: 2026 m. rugpjūtis (preliminarūs) · Mėnesiniai duomenys: Eurostat Comext (CC BY 4.0), HMRC (OGL v3.0)

Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių

ŠalisVertėDalisPokytis
Jungtinė Karalystė 671,1 mln. € 22,2 % −62,7 %
Irakas 300,4 mln. € 9,9 % −9,2 %
Venesuela 227,6 mln. € 7,5 % —
Saudo Arabija 200,5 mln. € 6,6 % −44 %
Jungtinės Valstijos 190,7 mln. € 6,3 % −43,7 %
Meksika 190,5 mln. € 6,3 % −6,6 %
Šveicarija 132,4 mln. € 4,4 % +10,8 %
Brazilija 130,8 mln. € 4,3 % +140,4 %

Ta pati subpozicija kituose tarifuose

2707.99 Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų: kiti, kiti

ES: tarifinės eilutės: 2707.99

Teisinės pastabos

Subpozicijų pastabos
Papildomosios pastabos

Skirsnio pastabos: Skirsnis 27 →

KN paaiškinimai

Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.

2707 · Alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų distiliavimo produktai; panašūs produktai, kurių sudėtyje esančių aromatinių sudėtinių dalių masė didesnė už nearomatinių sudėtinių dalių masę

Dėl aromatinių sudėtinių dalių kiekio nustatymo žr. paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų 2 pastabą.

2707 99 11 ir 2707 99 19 · Neapdorotos alyvos

Šioms subpozicijoms priskiriami tik tie produktai, kuriuose aromatinių sudedamųjų dalių masė yra didesnė už nearomatinių sudedamųjų dalių masę. Be kitų, šioms subpozicijoms priskiriami toliau nurodyti produktai:

1. produktai, gauti pirmą kartą distiliuojant aukštatemperatūrius akmens anglies degutus. Aukštatemperatūriai akmens anglies degutai dažniausiai gaunami liejyklų koksavimo gamyklose aukštesnėje kaip 900 °C temperatūroje. Jų distiliacijos produktų sudėtyje yra ne tik angliavandenilių, kurių didžiausią masės dalį sudaro aromatiniai angliavandeniliai, tačiau ir azoto, deguonies ir sieros junginių bei labai dažnai priemaišų. Paprastai prieš naudojimą šiuos produktus reikia papildomai perdirbti;

2. produktai, gauti debenzolizacijos būdu, išplovus dujas, susidariusias akmens anglių koksavimo procese; ir

3. produktai, gauti pirolizės būdu iš naudotų padangų arba kitokių gumos ir plastikų atliekų, toliau jų neperdirbant.

Šioms subpozicijoms nepriskiriami produktai, kurių aromatinių sudedamųjų dalių masė didesnė už nearomatinių sudedamųjų dalių masę, jeigu jie yra atmosferinio arba vakuuminio neapdorotos naftos alyvos arba jūrinio skystojo kuro distiliavimo likučiai. Tokie produktai priskiriami 2707 99 99 subpozicijai.

2707 pozicijos aprašyme nurodyti „panašūs produktai“ – tai produktai, kurių sudėtis panaši į produktų, aprašytų pirmiau 1 punkte, sudėtį.

Tačiau šių produktų sudėtyje gali būti daugiau alifatinių ir nafteninių angliavandenilių bei fenolio produktų ir mažiau daugiažiedžių aromatinių angliavandenilių negu 1 punkte aprašytuose produktuose.

Bendrosios skirsnio pastabos

MINERALINIS KURAS, MINERALINĖS ALYVOS IR JŲ DISTILIAVIMO PRODUKTAI; BITUMINĖS MEDŽIAGOS; MINERALINIAI VAŠKAI

Bendrosios nuostatos

Jei nenurodyta kitaip, sąvoka „ASTM metodas“ įvardija metodus, nurodytus Amerikos tyrimų ir medžiagų asociacijos.

2 pastaba

1. Aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas taikant šiuos metodus:

  • produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra neviršija 315 °C: EN 15553 metodas;
  • produktai, kurių distiliacijos pabaigos temperatūra viršija 315 °C: žr. šio skirsnio paaiškinimų A priedą.

2. Junginys „panašios alyvos“ apima, be kitų, ir šiuos angliavandenilių mišinius:

  • sintetinį parafininį dyzeliną, visų pirma hidrovalymo būdu valytus aliejus (HVO) ir suskystintų dujų kurą,
  • produktus, pagamintus iš atsinaujinančiųjų išteklių vykdant šiuos procesus: biomasės skystinimą ir dujų skystinimą kurui gauti,
  • produktus, pagamintus naftos perdirbimo gamyklose kartu su naftos žaliavomis perdirbant žaliavas iš atsinaujinančiųjų išteklių.

Panašių alyvų gamybai apibūdinti vartojami šie terminai:

  • hidrovalymas – termocheminis trigliceridų pavertimas parafinais veikiant vandeniliu; tai susiję su kuro gamyba. Ištekliai trigliceridams gauti paprastai yra riebalai ir aliejai, tinkamos atliekos, likutinės riebalų frakcijos ir riebalai iš dumblių,
  • dujų skystinimas, biomasės skystinimas ir biodujų skystinimas kurui gauti – dujų pavertimas skystuoju kuru taikant Fišerio ir Tropšo procesą arba lygiaverčius procesus. Prieš skystinant biomasę kurui gauti, ji pirmiausia paverčiama dujomis.

5 papildomoji pastaba

1. Pažymėtina, kad išskyrus 5 papildomosios pastabos n punkte nurodytus atvejus, atleidimas nuo mokesčio taikomas visiems specifiniuose procesuose naudojamiems produktams.

Todėl, kai, pavyzdžiui, naftos produktas yra alkilinamas arba polimerizuojamas, atleidimas galioja ir tai daliai, kuri nėra pilnai pakeista (sualkilinta ar supolimerizuota).

2. Tais atvejais, kai prieš atliekant „specifinį procesą“ privalu atlikti paruošiamąjį apdorojimą (žr. paskutiniąją 5 papildomosios pastabos pastraipą), atleidimas nuo mokesčio gali būti taikomas tik patenkinus dvi sąlygas:

a) importuotas produktas turi būti pilnai apdorojamas taikant „specifinį procesą“, pavyzdžiui, krekingą;

b) paruošiamasis apdorojimas turi būti privalus „specifiniam procesui“.

Šie toliau išvardyti procesai paprastai yra laikomi būtinais paruošiamaisiais apdorojimais produktams, kuriems bus atliekamas „specifinis procesas“:

a) degazavimas;

b) dehidratavimas;

c) tam tikrų lengvų arba sunkių, galinčių trukdyti perdirbimui, produktų pašalinimas;

d) tiolių pašalinimas arba konvertavimas (minkštinimas), kitų sieros junginių arba kitų junginių, kurie gali trukdyti procesui, pašalinimas arba konvertavimas;

e) neutralizacija;

f) dekantavimas;

g) gėlinimas.

Bet kurie paruošiamojo apdorojimo metu gaunami produktai, kurie nedalyvauja specifiniame procese, yra apmokestinami muito mokesčiais, taikomais produktams „skirtiems kitiems tikslams“, priklausomai nuo importuotų prekių rūšies bei vertės ir remiantis tokiu būdu gautų produktų neto mase.

5 papildomosios pastabos a punktas

Vakuuminis distiliavimas – tai distiliavimas esant ne didesniam kaip 400 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

5 papildomosios pastabos b punktas

Perdistiliavimas naudojant giluminį frakcinį distiliavimo procesą – tai distiliavimas (išskyrus atmosferinį distiliavimą) taikant nepertraukiamą arba paketinį procesą, įdiegtą pramoniniuose įrengimuose, naudojančiuose distiliatus, priskiriamus 2710 12 11 –2710 19 48, 2711 11 00, 2711 12 91 –2711 19 00, 2711 21 00 ir 2711 29 00 subpozicijoms (išskyrus ne mažesnio kaip 99 % grynumo propaną), siekiant išgauti:

1. atskirus aukšto grynumo angliavandenilius (ne mažesnio kaip 90 % grynumo alkenų atveju ir ne mažesnio kaip 95 % grynumo kitų angliavandenilių atveju), tą pačią organinę sudėtį turinčių izomerų mišinius, kurie yra laikomi atskirais angliavandeniliais.

Leistini tik tokie procesai, kurių metu gaunami mažiausiai trys skirtingi produktai, tačiau šis apribojimas netaikomas proceso, kurį sudaro izomerų atskyrimas, atveju. Tiek, kiek tai siejasi su ksilenais, etilbenzenas priskiriamas ksileno izomerams;

2. produktus, priskiriamus 2707 10 00 –2707 30 00, 2707 50 00 ir 2710 12 11 –2710 19 48 subpozicijoms:

a) turinčius nesutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 60 °C, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui);

b) turinčius sutampančias vienos frakcijos galutinę virimo temperatūrą ir paskesnės frakcijos pradinę virimo temperatūrą ir kurių 5 % tūrio ir 90 % tūrio (įskaitant nuostolius) distiliacijos temperatūros skiriasi ne daugiau kaip 30 °C, taikant EN ISO 3405 metodą (lygiavertį ASTM D 86 metodui).

5 papildomosios pastabos c punktas

Krekingas yra pramoninis procesas, kurio metu naftos produktų cheminė struktūra pakeičiama suardant molekules kaitinimo būdu, naudojant arba nenaudojant slėgį arba katalizatorių, ir taip pagaminant (daugiausia) lengvesnių angliavandenilių mišinius, kurie esant normaliam slėgiui ir temperatūrai gali būti skysto ar dujinio pavidalo.

Pagrindiniai krekingo procesai yra:

1. terminis krekingas;

2. katalizinis krekingas;

3. krekingas garais dujų pavidalo angliavandeniliams gauti;

4. hidrokrekingas (krekingas ir hidrinimas);

5. dehidrinimas;

6. dealkilinimas;

7. koksavimas;

8. visbrekingas.

5 papildomosios pastabos d punktas

Riformingas yra terminis arba katalizinis lengvųjų arba vidutiniųjų alyvų perdirbimas, siekiant padidinti jose aromatinių dalių kiekį. Katalizinis riformingas naudojamas, pavyzdžiui, paversti lengvąsias pirminio distiliavimo alyvas į lengvąsias alyvas su aukštesniu oktaniniu skaičiumi (su didesniu aromatinių angliavandenilių kiekiu) arba į angliavandenilių mišinius, kurių sudėtyje yra benzeno, tolueno, ksileno, etilbenzeno ir t. t.

Pagrindiniai katalizinio riformingo procesai yra tie, kuriuose kaip katalizatorius naudojama platina.

5 papildomosios pastabos e punktas

Ekstrakcija panaudojant selektyviuosius tirpiklius yra procesas, kurio metu produktų grupės su skirtingomis molekulinėmis struktūromis yra išskirstomos pasinaudojant medžiagomis, turinčiomis preferencinio tirpiklio efektą (pavyzdžiui, furfurolu, fenoliu, dichloretilo eteriu, sulfato rūgšties anhidridu, nitrobenzenu, karbamidu ir tam tikrais jo junginiais, acetonu, propanu, etilmetilketonu, izobutilmetilketonu, glikoliu, N-metilmorfolinu).

5 papildomosios pastabos g punktas

Polimerizacija yra pramoninis procesas, kurio metu naudojant kaitinimą arba katalizatorių arba jų nenaudojant pasiekiama, kad nesotieji angliavandeniliai sudarytų savo polimerus arba kopolimerus.

5 papildomosios pastabos h punktas

Alkilinimas – tai bet kokia terminė arba katalizinė reakcija, kurios metu nesotieji angliavandeniliai susijungia su bet kuriais kitais angliavandeniliais, ypatingai izoparafinais ir aromatiniais junginiais.

5 papildomosios pastabos ij punktas

Izomerizacija yra naftos produktų sudėtinių dalių struktūrų riformingas nekeičiant jų bendrosios sudėties.

5 papildomosios pastabos l punktas

Šios papildomosios pastabos tikslams toliau pateikiami deparafinavimo (angl. dewaxing) pavyzdžiai:

1. deparafinavimas (angl. dewaxing) atšaldant (su tirpikliais arba be tirpiklių);

2. mikrobiologinis apdorojimas;

3. deparafinavimas (angl. dewaxing) panaudojus karbamidą;

4. apdorojimas panaudojant molekulinį sietą.

5 papildomosios pastabos n punktas

Atmosferinis distiliavimas – tai distiliavimas, atliekamas esant maždaug 1 013 milibarų slėgiui, išmatuotam kolonėlės viršuje.

6 papildomoji pastaba

1. „Cheminis virsmas“ įvardija bet kokį procesą, kurio metu vyksta molekulinė ne mažiau kaip vienos perdirbamo naftos produkto sudėtinės dalies modifikacija.

Paprastas naftos produkto sumaišymas su kitu naftos arba ne naftos produktu nelaikomas „cheminiu virsmu“. Pavyzdžiui, vaitspirito įmaišymas į dažus arba bazinės alyvos įmaišymas į spaustuvinius dažus nėra laikomi „cheminiu virsmu“. Tai taip pat galioja visiems naftos produktams, naudojamiems kaip tirpikliai ar degalai.

2. „Cheminių virsmų“ pavyzdžiai:

a) apdorojimas halogenais arba halogenų junginiais:

i) reakcija su propenu, esančiu dujinėse naftos produktų frakcijose, siekiant gauti organinius junginius (pavyzdžiui, gauti propeno oksidą);

ii) naftos produktų frakcijų (automobilinio benzino, žibalo, gazolio), parafinų, naftos vaškų arba parafino likučių apdorojimas chloru arba chloro junginiais, siekiant gauti chlorparafinus;

b) apdorojimas bazėmis (pavyzdžiui, natrio, kalio, amonio hidroksidais), norint gauti naftenų rūgštis;

c) apdorojimas sulfato (sieros) rūgštimi arba jos anhidridu:

i) sulfonatams gauti;

ii) išekstrahuoti arba gauti metilpropeną;

iii) gazoliams ir tepalinėms alyvoms sulfoninti.

Alyvai, pridėtai po sulfoninimo, atleidimas nuo mokesčių netaikomas;

d) sulfochlorinimas;

e) hidratacija, ypatingai nesočiųjų angliavandenilių, esančių dujinėse naftos produktų frakcijose, norint modifikacijos būdu gauti alkoholius;

f) apdorojimas maleino rūgšties anhidridu, ypač butadieno, sumaišyto su dujine naftos produktų frakcija, turinčia keturis anglies atomus, siekiant gauti tetrahidroftalio rūgštį;

g) apdorojimas fenoliu, pavyzdžiui, naftos alkenų reakcija su fenoliais esant katalizatoriui, norint gauti alkilfenolius;

h) oksidacija:

i) sunkiųjų alyvų oksidacija norint gauti bitumą, priskiriamą 2713 20 00 subpozicijai;

ii) bet kokių naftos produktų oksidacija, siekiant gauti sudėtingesnius cheminius produktus, tokius kaip, rūgštys, aldehidai, ketonai, alkoholiai; pavyzdžiui, lengvųjų frakcijų oksidacija šilumos ir slėgio poveikyje, norint gauti acto, skruzdžių, propiono ir gintaro rūgštis;

ij) dehidrinimas, pavyzdžiui:

i) nafteninių angliavandenilių, siekiant gauti aromatinius angliavandenilius (pavyzdžiui, benzeną);

ii) parafininių angliavandenilių, siekiant gauti skystus alkenus, kurie naudojami, pavyzdžiui, gaminant mikroorganizmų suskaidomus alkilbenzenus;

k) oksosintezė;

l) negrįžtamas sunkiųjų alyvų įjungimas į polimerus (pavyzdžiui, į gamtinio arba sintetinio kaučiuko lateksą, butilo gumą, polistireną);

m) produktų, priskiriamų 2803 pozicijai, gamyba;

n) nitrinimas, norint gauti nitrintus junginius;

o) tam tikrų naftos frakcijų, kurių sudėtyje yra n-parafinų, biologinis apdorojimas, norint gauti baltymus ar kitus sudėtingus organinius produktus.

A PRIEDAS — AROMATINIŲ SUDĖTINIŲ DALIŲ KIEKIO NUSTATYMO METODAS PRODUKTUOSE, KURIŲ VIRIMO PABAIGOS TEMPERATŪRA DIDESNĖ KAIP 315°C

1. Taikymo sritis

Šiuo tyrimo metodu nustatomas mineralinių alyvų sudėtyje esančių aromatinių ir nearomatinių sudėtinių dalių kiekis.

2. Apibrėžtys

2.1. Aromatinės sudėtinės dalys – tirpiklyje ištirpinta ir ant silikagelio adsorbuota mėginio dalis. Aromatinės sudėtinės dalys gali būti šios: aromatiniai angliavandeniliai, kondensuoti naftenų aromatiniai junginiai, aromatiniai alkenai, asfaltenai, aromatiniai junginiai, kuriuose yra sieros, azoto ar deguonies, ir poliniai aromatiniai junginiai.

2.2. Nearomatinės sudėtinės dalys – ant silikagelio neadsorbuota mėginio dalis, kuri išplaunama kartu su tirpikliu (pvz., nearomatiniai angliavandeniliai).

3. Metodo principas

Mėginys, ištirpintas n-pentane, praleidžiamas per specialią silikageliu užpildytą chromatografinę kolonėlę. Tirpikliu išplautos nearomatinės sudėtinės dalys surenkamos ir, išgarinus tirpiklį, pasveriamos.

N-pentane netirpūs junginiai tirpinami cikloheksane.

4. Prietaisai ir reagentai

Chromatografinė kolonėlė: stiklinis vamzdelis, kurio forma ir matmenys pateikiami pridedamame eskize. Turi būti galimybė viršutinę angą užsandarinti stikline jungtimi, kurios šlifuotas paviršius prie kolonėlės viršaus prispaudžiamas dviem guma padengtais metaliniais veržtuvais. Jungtis turi būti visiškai hermetiška ir nepraleisti suspausto azoto ir oro.

Silikagelis: smulkumas ne mažesnis kaip 200 mešų. Prieš naudojant jis turi būti septynias valandas aktyvuojamas krosnyje 170 °C temperatūroje ir atvėsinamas eksikatoriuje. Aktyvuotą silikagelį reikia panaudoti per keletą dienų.

I tirpiklis, n-pentanas: ne mažesnio kaip 95 % grynumo, be aromatinių priemaišų.

II tirpiklis, cikloheksanas: ne mažesnio kaip 98 % grynumo, be aromatinių priemaišų.

5. 1 procedūra (1 chromatografinė kolonėlė)

Mėginio tirpalo ruošimas: ištirpinkite apie 3,6 g (tiksliai pasverto) mėginio 10 ml n-pentano (I). Jei mėginys n-pentane netirpsta, jis tirpinamas cikloheksane ir aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas naudojant cikloheksaną (II), o ne n-pentaną (I).

Užpildykite chromatografinę kolonėlę (1 chromatografinė kolonėlė) aktyvuotu silikageliu taip, kad iki viršutinio stiklinio burbulo liktų apie 10 cm tarpas. Silikagelį kimškite naudodami vibratorių, kad neliktų jokių tarpelių. Tada silikagelio kolonėlės viršų užkimškite stiklo vatos kamščiu.

Sudrėkinkite silikagelį 180 ml (I) arba (II) tirpiklio ir naudokite oro arba azoto slėgį iš viršaus tol, kol skystis pasieks silikagelio viršų.

Atsargiai sumažinkite slėgį kolonėlės viduje ir supilkite į ją apie 3,6 g mėginio (pasverto 0,01 g tikslumu), ištirpinto 10 ml (I) arba (II) tirpiklio, tada cheminę stiklinę išskalaukite dar 10 ml (I) arba (II) tirpiklio ir taip pat supilkite į kolonėlę.

Palaipsniui didinkite slėgį tol, kol skystis ims lašėti iš kolonėlės apatinio kapiliarinio vamzdelio apie 1 ml/min greičiu, ir surinkite šį skystį į 500 ml kolbą.

Skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekus silikagelio paviršių, dar kartą atsargiai sumažinkite slėgį ir užpilkite 230 ml (I) arba (II) tirpiklio, iškart vėl padidinkite slėgį, leiskite skysčiui leistis iki silikagelio paviršiaus, o eliuatą rinkite toje pačioje kolboje.

Prieš skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekiant silikagelio paviršių, naudodami FT-IR patikrinkite, ar eliuate nėra aromatinių junginių. Jei eliuate yra tik alifatiniai angliavandeniliai, sumažinkite slėgį ir užpilkite dar 50 ml (I) arba (II) tirpiklio. Jei reikia, šį veiksmą pakartokite.

Sumažinkite surinktos frakcijos tūrį iki nedidelio garindami vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje arba vakuuminiu rotaciniu garintuvu arba panašiu prietaisu, tada naudodami (I) arba (II) tirpiklį be nuostolių perpilkite į pasvertą laboratorinę stiklinę.

Laboratorinės stiklinės turinį išgarinkite vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje iki pastovios masės (W). Paskutinių dviejų svėrimų masė turėtų skirtis ne daugiau kaip 0,01 g. Laiko tarpas tarp dviejų svėrimų turėtų būti mažiausiai 30 minučių.

Nearomatinių sudėtinių dalių kiekis masės procentais (A) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

A= W/W1*100,

čia W1 – mėginio masė.

Atėmus gautą skaičių iš 100 gaunamas ant silikagelio adsorbuotų aromatinių sudėtinių dalių procentinis kiekis.

6. Metodo tikslumas

Pakartojamumas 5 %.

Atkuriamumas 10 %.

7. 2 procedūra (2 chromatografinė kolonėlė)

Mėginio tirpalo ruošimas: ištirpinkite apie 0,9 g (tiksliai pasverto) mėginio 2,5 ml n-pentano (I). Jei mėginys n-pentane netirpsta, jis tirpinamas cikloheksane ir aromatinių sudėtinių dalių kiekis nustatomas naudojant cikloheksaną (II), o ne n-pentaną (I).

Užpildykite chromatografinę kolonėlę (2 chromatografinė kolonėlė) aktyvuotu silikageliu taip, kad iki viršutinio stiklinio burbulo liktų apie 2,5 cm tarpas. Silikagelį kimškite naudodami vibratorių, kad neliktų jokių tarpelių. Tada silikagelio kolonėlės viršų užkimškite stiklo vatos kamščiu.

Sudrėkinkite silikagelį 45 ml (I) arba (II) tirpiklio ir naudokite oro arba azoto slėgį iš viršaus tol, kol skystis pasieks silikagelio viršų.

Atsargiai sumažinkite slėgį kolonėlės viduje ir supilkite į ją apie 0,9 g mėginio (pasverto 0,01 g tikslumu), ištirpinto 2,5 ml (I) arba (II) tirpiklio, tada cheminę stiklinę išskalaukite dar 2,5 ml (I) arba (II) tirpiklio ir taip pat supilkite į kolonėlę.

Palaipsniui didinkite slėgį tol, kol skystis ims lašėti iš kolonėlės apatinio kapiliarinio vamzdelio apie 1 ml/min greičiu ir surinkite šį skystį į 250 ml kolbą.

Skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekus silikagelio paviršių, dar kartą atsargiai sumažinkite slėgį ir užpilkite 57,5 ml (I) arba (II) tirpiklio, iškart vėl padidinkite slėgį, leiskite skysčiui leistis iki silikagelio paviršiaus, o eliuatą rinkite toje pačioje kolboje.

Prieš skysčio, kuriame yra skiriamų medžiagų, lygiui pasiekiant silikagelio paviršių, naudodami FT-IR patikrinkite, ar eliuate nėra aromatinių junginių. Jei eliuate yra tik alifatiniai angliavandeniliai, sumažinkite slėgį ir užpilkite dar 12,5 ml (I) arba (II) tirpiklio. Jei reikia, šį veiksmą pakartokite.

Sumažinkite surinktos frakcijos kiekį iki nedidelio garindami vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje arba vakuuminiu rotaciniu garintuvu arba panašiu prietaisu, tada naudodami (I) arba (II) tirpiklį be nuostolių perpilkite į pasvertą laboratorinę stiklinę.

Laboratorinės stiklinės turinį išgarinkite vakuuminėje krosnyje 35 °C temperatūroje iki pastovios masės (W). Paskutinių dviejų svėrimų masė turėtų skirtis ne daugiau kaip 0,01 g. Laiko tarpas tarp dviejų svėrimų turėtų būti mažiausiai 30 minučių.

Nearomatinių sudėtinių dalių kiekis masės procentais (A) apskaičiuojamas taikant šią formulę:

A= W/W1*100,

čia W1 – mėginio masė.

Atėmus gautą skaičių iš 100 gaunamas ant silikagelio adsorbuotų aromatinių sudėtinių dalių procentinis kiekis.

8. Metodo tikslumas

Pakartojamumas 5 %.

Atkuriamumas 10 %.

1 chromatografinė kolonėlė

2 chromatografinė kolonėlė

B PRIEDAS — NAFTALENO KRISTALIZACIJOS TEMPERATŪROS NUSTATYMAS

Išlydykite nuolat maišydami porcelianiniame tiglyje, kurio talpa maždaug 100 cm3, apytikriai 100 g naftaleno. Įpilkite apytikriai 40 cm3 išlydytos medžiagos į iš anksto pašildytą „Šukovo“ (Shukoff) kolbą, kad būtų užpildyti trys jos ketvirtadaliai. Per kamštinį kamštį įkiškite termometrą, sugraduotą dešimtosiomis laipsnio dalimis, nutaikydami gyvsidabrio burbuliuką į skysčio centrą. Kai temperatūra nukris beveik iki naftaleno kristalizacijos temperatūros (apie 83 °C), paskatinkite kristalizaciją nuolat maišydami. Tuo momentu, kai pradeda formuotis kristalai, gyvsidabrio stulpelis, paprastai, stabilizuojasi, o po to vėl pradeda kristi. Temperatūra, kuriai esant gyvsidabrio stulpelis stabilizavosi ir tam tikrą laiko tarpą nekito, yra pažymima, ir ši temperatūra laikoma naftaleno kristalizacijos temperatūra, įvedus pataisą dėl gyvsidabrio stulpelio, esančio virš kolbos ribų.

Gyvsidabrio termometre ši pataisa yra:

kur „n“ yra gyvsidabrio stulpelio padalų virš butelio ribų skaičius, „t“ yra pažymėta temperatūra ir „t′“ yra už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio dalies vidutinė temperatūra. „t′“ galima apytiksliai nustatyti panaudojant papildomą termometrą, kurio gyvsidabrio burbuliukas laikomas už kolbos ribų esančio gyvsidabrio stulpelio viduryje. Kapiliarinio vamzdelio termometrai užtikrina labai aukštą tikslumą.

Šukovo (Shukoff) kolba pavaizduotas iliustracijoje – tai stiklinis indas su dvigubomis sienelėmis, tarp kurių išsiurbtas oras.

Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union

Ši subpozicija ankstesniais metais

Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.

MetaiAprašymasTrečiųjų šalių muitasPapildomas matavimo vienetas
2026 Kitos Be muito —
2025 nepakito Be muito —
2024 nepakito Be muito —
2023 nepakito Be muito —
2022 nepakito Be muito —
2021 nepakito Be muito —
2020 nepakito Be muito —
2019 Other Be muito —

ES kombinuotojoje nomenklatūroje HS subpozicijoje 2707.99 (alyvos ir kiti aukštatemperatūrinio akmens anglių dervų: kiti, kiti) yra 7 tarifinės eilutės; viena iš jų – 2707 99 19.

Trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.

Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota HS subpozicijos 2707.99 – kiti akmens anglių dervos distiliavimo produktai – prekių už 3 mlrd. € – 26 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 0,43 € už kg; didžiausias tiekėjas – Jungtinė Karalystė (22 %), antras – Irakas.

Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 0 %–1,7 %, JAV be muito, JK be muito, Kanada be muito, Meksika be muito, Brazilija be muito, Argentina be muito, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas 1 %–2,5 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 4 % ir Nigerija 5 %.

2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 2707.99 prekių už 9 mlrd. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinė Karalystė.

Klausimai ir atsakymai

Koks importo muitas kodui 2707 99 19 ES?

ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.

Iš kurių šalių ES valstybės narės importuoja šias prekes?

Visoje 2707.99 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinė Karalystė (1 mlrd. USD), antroje vietoje – Saudo Arabija.

Atsisiųsti CSV formatu Sekti pakeitimus (RSS)