Bendrosios nuostatos
1. Dėl dirbinių, sudarytų iš dviejų ar daugiau tekstilės medžiagų, priskyrimo pozicijoms žr. šio skyriaus paaiškinimų Bendrąsias nuostatas.
2. Dėl drabužių, pateikiamų mažmeninei prekybai skirtų rinkinių pavidalu, klasifikavimo žr. šio skyriaus 14 pastabą.
3. Kai 6203 ar 6204 pozicijai priskiriamų kostiumo ar ansamblio viena iš sudedamųjų dalių turi apsiuvus ar apdailą, kurių nėra ant kitos ar kitų sudedamųjų dalių, visi šie drabužiai klasifikuojami kaip kostiumai ar ansambliai, jei šie apsiuvai ar apdaila turi nežymią reikšmę ir yra tik ant vienos ar kelių drabužio vietų (pavyzdžiui, ant apykaklės ir rankogalių arba ant atlapų ir kišenių).
Tačiau, kai ši apdaila yra gauta audžiant drabužio medžiagą, klasifikuoti šių drabužių kaip kostiumus arba ansamblius negalima, išskyrus tuos atvejus, kai ši apdaila yra emblema ar kitas panašus simbolis.
4. Šiam skirsniui priskiriami darbo ir specialieji drabužiai, kurie nurodyti Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijose ir kurie dėl jų paprasto ar specialaus kirpimo bei dizaino, susijusio su drabužio paskirtimi, bei dėl atitinkamų audinių, paprastai tvirtų ir nesiglamžančių, akivaizdžiai skirti dėvėti vien tik arba daugiausia kitiems drabužiams arba asmenims pramoninėje, profesinėje ar buitinėje veikloje apsaugoti.
Paprastai tokio tipo drabužiai yra be papuošimų. Užrašai ar simboliai, esantys ant tokių drabužių, kurie yra susiję su atliekama veikla, nelaikomi papuošimais.
Tokio tipo drabužiai yra pasiūti iš medvilnės, sintetinių ar dirbtinių pluoštų, ar iš jų mišinio.
Tam, kad tokie drabužiai būtų tvirtesni, pasiuvus jie apsiuvami dviejų tipų siūlėmis: „apsaugine“ ir dviguba.
Darbo ir specialieji drabužiai dažniausiai susagstomi užtrauktukais, spaudėmis, kibiomis („ velcro “) juostelėmis, sukryžiuojami ar surišami į mazgą, naudojant raiščius ar panašiai.
Tokio tipo drabužiai gali turėti kišenes, kurios paprastai yra prisiuvamos ant viršaus. Skeltės, prapjovimai paprastai siuvami iš tokio paties audinio kaip ir drabužis, tačiau jiems nesiuvamas pamušalas kaip kitoms drabužio dalims.
Kalbant apie darbo ir specialiuosius drabužius, reikėtų paminėti drabužius, kuriuos dėvi mechanikai, gamyklų darbininkai, mūrininkai, ūkininkai ir t. t. Šie drabužiai paprastai susideda iš dviejų dalių, kombinezono, puskombinezonio su petnešomis ir ankrūtiniu ir kelnių. Atliekant tam tikrus darbus, gali būti naudojamos prijuostės, apsiaustai nuo dulkių ir t. t. (gydytojams, medicinos seserims, valytojams, kirpėjams, kepėjams, mėsininkams ir t. t.)
Darbo ir specialiaisiais drabužiais laikytini tik tokie drabužiai, kurių prekinis dydis ne mažesnis kaip 158 (žmogaus ūgis = 158 cm).
Uniformos ir panašūs oficialūs drabužiai (pavyzdžiui, teisėjų mantijos, bažnytiniai drabužiai) nėra laikomi darbo ir specialiaisiais drabužiais.
5. Mutatis mutandis taikomi 61 skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų 4 punkto paaiškinimai.