ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 6403.59
Avalynė odiniais padais ir viršumi, kita
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Prabangos prekių eksporto draudimasSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2023 m. birželio 24 d. |
| Prabangos prekių eksporto draudimasSankcijų režimas: North Korea | Šiaurės Korėja | Regulation 2062/17 | 2018 m. birželio 28 d. |
| Eksporto kontrolė - CITES | All third countries | Regulation 0966/23 | 2023 m. gegužės 20 d. |
| Kačių ir šunų kailių eksporto kontrolė | All third countries | Regulation 1523/07 | 2009 m. rugpjūčio 15 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 20 % 
Belgija 21 % 
Bulgarija 20 % 
Čekija 21 % 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 24 % 
Ispanija 21 % 
Italija 22 % 
Kipras 19 % 
Kroatija 25 % 
Latvija 21 % 
Lenkija 23 % 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 3 % lengvatinis tarifas 
Malta 18 % 
Nyderlandai 21 % 
Portugalija 23 % 
Prancūzija 20 % 
Rumunija 21 % 
Slovakija 23 % 
Slovėnija 9,5 % lengvatinis tarifas 
Suomija 25,5 % 
Švedija 25 % 
Vengrija 27 % 
Vokietija 19 % TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 8 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 41Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Sirija | Sirija | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | 1 % |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 5Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Tadžikija, Vanuatu | 4,5 % |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 7 % |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Jungtinė Karalystė | 45,5 mln. € | 18,3 % | +5,6 % |
 Šveicarija | 42,3 mln. € | 17 % | −23,7 % |
 Jungtinės Valstijos | 28,3 mln. € | 11,4 % | +4,8 % |
 Kinija | 28,2 mln. € | 11,3 % | −9,3 % |
 Indija | 16,3 mln. € | 6,5 % | −1,9 % |
 Jungtiniai Arabų Emyratai | 11 mln. € | 4,4 % | −19,7 % |
 Turkija | 10,2 mln. € | 4,1 % | +11,1 % |
 Meksika | 8,1 mln. € | 3,3 % | +10,8 % |
6403.59 Kita avalynė su odiniais išoriniais padais: kita
Turkija 5 % – 8 % Trečiųjų šalių muitas 11 tarifinių eilučių · vidurkis 7,7 % JAV Be muito – 10 % Bendroji (MFN) 5 tarifinės eilutės · vidurkis 5,2 % JK 4 % – 8 % Trečiųjų šalių muitas 10 tarifinių eilučių · vidurkis 7,6 % 
Kanada Be muito – 18 % Trečiųjų šalių muitas 5 tarifinės eilutės · vidurkis 13 % Meksika 35 % Trečiųjų šalių muitas 7 tarifinės eilutės 
Brazilija 35 % Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės 
Argentina 20 % Trečiųjų šalių muitas 44 tarifinės eilutės 
Peru 11 % Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito – 10 % Trečiųjų šalių muitas 14 tarifinių eilučių · vidurkis 9,3 % 
Japonija 21,6 % – 30 % Trečiųjų šalių muitas 11 tarifinių eilučių · vidurkis 24,3 % · 5× specifinis arba mišrus muitas 
Taivanas 5 % Trečiųjų šalių muitas 11 tarifinių eilučių 
GCC 5 % Trečiųjų šalių muitas 3 tarifinės eilutės Šveicarija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Norvegija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija 25 % Trečiųjų šalių muitas 9 tarifinės eilutės 
Nigerija 10 % – 20 % Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės · vidurkis 15 % JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
The tariff classification of a footwear from Argentina
The tariff classification of footwear from Argentina
The tariff classification of footwear from Italy
The tariff classification of footwear from China
iš viso sprendimų dėl šio kodo: 38
1. 640212, 640219, 640312, 640319 ir 640411 subpozicijose žodžių junginys „sportinė avalynė“ įvardija tik:
a) avalynę, turinčią sportinę paskirtį, su pritvirtintais arba numatytais pritvirtinti dygiais, kapliukais, užkirtikliais, sąvaržomis, juostelėmis arba panašiomis detalėmis;
b) čiuožimo batus, lygumų ir kalnų slidinėjimo avalynę, snieglenčių batus, imtynių batus, bokso batus ir dviračių sporto batelius.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
„Oda“ reiškia tik odą, kuri priskiriama 4107 ir 4112 –4114 pozicijoms (žr. šio skirsnio 3 pastabos b punktą). Todėl avalynė, kurios batviršiai yra pagaminti, pavyzdžiui, iš kailio ar kompozicinės odos, nėra priskiriama šiai pozicijai, o priskiriama 6405 pozicijai.
Žr. paaiškinimų 6402 99 31 ir 6402 99 39 subpozicijų paaiškinimus.
Bendrosios nuostatos
1. Sąvokų „išoriniai padai“ ir „batviršiai“ apibrėžimus žr. SS paaiškinimų šio skyriaus paaiškinimų Bendrųjų nuostatų C ir D dalyse.
Be to, iš dviejų ar daugiau medžiagų sudarytiems „batviršiams“ (64 skirsnio 4 pastabos a punktas ir 1 papildomoji pastaba) taikoma:
a) „Batviršis“ – tai avalynės dalis, kuri dengia pėdos šonus bei viršų ir taip pat gali dengti koją. Jis siekia padą ir yra prie jo pritvirtintas. Batviršis netgi gali būti įleistas į padą.
Batviršį sudarančios medžiagos yra tos medžiagos, kurių visas paviršius arba jo dalis matosi išoriniame avalynės paviršiuje. Todėl pamušalas nėra laikomas batviršiu. Batviršį sudarančios medžiagos yra sujungtos viena su kita.
Bendras batviršį sudarančių medžiagų paviršiaus plotas apskaičiuojamas pašalinus priedus ir sutvirtinimus ir neatsižvelgiant į tas medžiagų dalis, kurias jų sujungimo vietose dengia kitos dalys.
Pavyzdžiui, (A) yra oda, o (B) – tekstilės medžiaga, o plotas (C) – tekstilės medžiagos (B) dalis, esanti po ją dengiančia oda (A). Apskaičiuojant bendrą batviršį sudarančių medžiagų paviršiaus plotą neatsižvelgiama į tekstilės medžiagos plotą (C).
Neatsižvelgiama ir į visų rūšių užsegimus, pavyzdžiui, batraiščius, kibias jousteles (velcro tipo juosteles) ir t. t. (žr. SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų D dalies paskutiniąją pastraipą).
b) „Pamušalas“ gali būti pagamintas iš bet kurios medžiagos. Jį gali sudaryti viena ar daugiau medžiagų. Pamušalas liečiasi su pėda ir naudojamas kaip paminkštinimas arba kaip apsauginės ar tik dekoratyvinės paskirties elementas. Pamušalas nėra matomas išoriniame avalynės paviršiuje, išskyrus atvejus, kai jis naudojamas, pavyzdžiui, kaip aulo krašto paminkštinimas.
c) „Priedai“ ir „sutvirtinimai“ apibrėžti 64 skirsnio 4 pastabos a punkte, 64 skirsnio 1 papildomojoje pastaboje ir SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų D dalies paskutiniojoje pastraipoje.
Priedai dažniausiai atlieka papuošimo funkciją, o sutvirtinimai – apsaugos arba sutvirtinimo funkciją. Kadangi sutvirtinimai yra prie batviršio tvirtinami priedėliai, kurių paskirtis – papildomas jo sutvirtinimas, jie tvirtinami ne tik prie pamušalo, bet ir prie išorinio batviršio paviršiaus. Tačiau dalis pamušalo gali būti po sutvirtinimu, jei dėl to nesumažėja jo sutvirtinimo funkcija. Be tvirtinimo prie batviršio sutvirtinimas arba priedas taip pat gali būti tvirtinamas prie pado arba būti į jį įleistas. Medžiaga taip pat nelaikoma priedu ar sutvirtinimu, o laikoma batviršio dalimi, jeigu po ja esančių medžiagų sujungimas nėra patvarus (patvarus sujungimo pavyzdys gali būti susiūtos siūlės).
4 pastabos a punkte nurodyti „panašūs priedai“ taip pat gali būti, pavyzdžiui, emblemos arba batų nosys.
Nustatant „batviršio“ medžiagą, į liežuvėlį, kuris yra iš dalies arba pilnai uždengtas (vidinis liežuvėlis), neatsižvelgiama.
Žr. toliau pateiktą diagramą, kurioje vidinis liežuvėlis yra pažymėtas punktyrine linija.
Diagramose ir po jomis esančiame tekste pateiktas pavyzdys, kaip reikėtų nustatyti „batviršio“ medžiagą:
Pirmiau pateiktose diagramose pavaizduotas batas pasiūtas iš odos ir tekstilės medžiagos. Norint nustatyti jo „batviršį“ sudarančią medžiagą kaip ji apibrėžta 64 skirsnyje ir atmesti „priedus“ ir „sutvirtinimus“, padarytos šios prielaidos:
1 ir 2. Pašalinus odinę bato nosį (1) ir batviršio priekyje uždėtą lopinį (2), pasimatė tekstilės medžiaga (kuri nėra pamušalas). Odinės dalys (1 ir 2) laikytinos sutvirtinimais, nes jos atlieka apsaugos funkciją. Kadangi dalis po odinėmis dalimis (1 ir 2) esančios tekstilės medžiagos matosi paviršiuje, tekstilės medžiaga laikytina batviršio dalimi.
3. Pašalinus odinę dalį (3), pasimatė tekstilės medžiagos dalis (diagramoje pažymėta raide A) ir pamušalo medžiagos dalis, esanti po odine dalimi (3). Kadangi tekstilės medžiaga dengia tik dalį paviršiaus ploto, esančio po dalimi (3), o pamušalas nelaikytinas batviršiu, ir kadangi po oda iš esmės yra tik pamušalo medžiaga, odinė dalis nesutvirtina jokios batviršio medžiagos, todėl ji laikytina batviršio dalimi.
4. Ši odinė dalis (4) buvo užsiūta ant tekstilės medžiagos dalies, be to, ji taip pat dengia (A) odinę dalį (3). Kadangi po dalimi (4) yra iš dalies matoma tekstilės medžiaga, o po užleidimu (A) yra iš dalies matoma odinė dalis (3) ir kadangi odinė dalis (4) papildomai sutvirtina batviršio šoną, dalis (4) laikytina sutvirtinimu. Todėl odinė dalis (3) ir po dalimi (4) esanti tekstilės medžiaga, išskyrus tekstilės medžiagos dalį, esančią po dalimi (3), laikytinos batviršio dalimis.
5. Pašalinus šią odinę dalį (5), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Kadangi odinė dalis (5) sutvirtina viršutinę užkulnio dalį ir kadangi po ja yra iš dalies matoma tekstilės medžiaga, oda laikytina sutvirtinimu.
6. Pašalinus odinį užkulnį (6), pasimatė pamušalo dalis ir iš dalies matoma tekstilės medžiaga. Kadangi tekstilės medžiaga dengia tik dalį paviršiaus ploto, esančio po oda, odinis užkulnis (6) neatlieka batviršio medžiagos sutvirtinimo funkcijos, todėl užkulnis laikytinas batviršio dalimi (o ne sutvirtinimu).
7. Pašalinus šią odinę dalį (7), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Kadangi odinė dalis (7) papildomai sutvirtina batviršio šoną, oda laikytina sutvirtinimu.
8. Pašalinus odinę emblemą (8), pasimatė iš dalies matoma po ja esanti tekstilės medžiaga. Dėl to ir atsižvelgiant į tai, kad emblema yra „panašus priedas“, nurodytas 64 skirsnio 4 pastabos a punkte, emblema nelaikytina batviršio dalimi.
Apskaičiavus odos ir tekstilės medžiagos dalių, kurios buvo pripažintos batviršio dalimis, užimamo paviršiaus ploto procentines dalis, matyti, kad tekstilės medžiaga vyrauja (70 % sudaro tekstilės medžiaga). Todėl batas turėtų būti klasifikuojamas kaip avalynė su batviršiais iš tekstilės medžiagų.
2. 40 skirsnio 1 pastaboje apibrėžta sąvoka „guma“ taikoma visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje; šio skirsnio 3 pastabos a punktas praplečia sąvoką „gumos“ šio skirsnio tikslams.
3. 39 skirsnio 1 pastaboje apibrėžta sąvoka „plastikai“ taikoma visoje Kombinuotojoje nomenklatūroje; šio skirsnio 3 pastabos a punktas praplečia sąvoką „plastikai“ šio skirsnio tikslams.
4. Šiame skirsnyje vartojama sąvoka „oda“ apibrėžta 64 skirsnio 3 pastabos b punkte.
5. Sąvoka „tekstilės medžiagos“ apibrėžta SS paaiškinimų šio skirsnio paaiškinimų Bendrųjų nuostatų E ir F dalyse. Todėl 50–60 skirsniuose apibrėžti pluoštai (pavyzdžiui, tekstilės pūkai), verpalai, audiniai, veltinys, neaustinės medžiagos, virvelės, virvės, lynai, trosai ir kt. yra „tekstilės medžiagos“, apibrėžtos 64 skirsnyje. Vertinant 59 skirsniui priskiriamus gaminius, 59 skirsnio pastabos taikytinos tik atsižvelgiant į 64 skirsnio 3 pastabos a punkto nuostatas.
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Moteriška | 8 % | pa |
| 2025 | nepakito | 8 % | pa |
| 2024 | nepakito | 8 % | pa |
| 2023 | nepakito | 8 % | pa |
| 2022 | nepakito | 8 % | pa |
| 2021 | nepakito | 8 % | pa |
| 2020 | nepakito | 8 % | pa |
| 2019 | For women | 8 % | pa |
KN kodas 6403 59 39 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 6403.59 (kita avalynė su odiniais išoriniais padais: kita).
Trečiųjų šalių muito norma yra 8 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: pa.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 138 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 8 %.
HS subpozicijos 6403.59 – avalynė odiniais padais ir viršumi, kita – prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 248,9 mln. € – 7 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Jungtinė Karalystė (18 %), antras – Šveicarija.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 5 %–8 %, JAV 0 %–10 %, JK 4 %–8 %, Kanada 0 %–18 %, Meksika 35 %, Brazilija 35 %, Argentina 20 %, Peru 11 %, Naujoji Zelandija 0 %–10 %, Japonija 21,6 %–30 %, Taivanas 5 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 25 % ir Nigerija 10 %–20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 6403.59 prekių už 1,7 mlrd. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Šveicarija.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 8 %; papildomas matavimo vienetas – pa. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 6403.59 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Šveicarija (41,2 mln. USD), antroje vietoje – Indija.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 152 šalių kilmės prekėms, iš jų 138 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.