ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 6806.10
Mineralinė ir akmens vata
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Eksporto ribojimasSankcijų režimas: Iran | Iranas | Regulation 0267/12 | 2017 m. spalio 23 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2024 m. birželio 26 d. |
| Apribotų prekių ir technologijų eksporto kontrolėSankcijų režimas: North Korea | Šiaurės Korėja | Regulation 1509/17 | 2017 m. rugsėjo 1 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus | Baltarusija | Regulation 0765/06 | 2025 m. vasario 25 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2023 m. birželio 24 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus | Baltarusija | Regulation 0765/06 | 2025 m. vasario 25 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Iran | Iranas | Regulation 0267/12 | 2025 m. rugsėjo 30 d. |
| Leidimas eksportui (Dviguba paskirtis) | All third countries | Regulation 2003/25 | 2025 m. lapkričio 15 d. |
| Eksporto kontrolė - atliekos | All third countries | Regulation 1157/24 | 2026 m. gegužės 21 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 20 % 
Belgija 21 % 
Bulgarija 20 % 
Čekija 21 % 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 24 % 
Ispanija 21 % 
Italija 22 % 
Kipras 19 % 
Kroatija 25 % 
Latvija 21 % 
Lenkija 23 % 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 17 % 
Malta 18 % 
Nyderlandai 21 % 
Portugalija 23 % 
Prancūzija 20 % 
Rumunija 21 % 
Slovakija 23 % 
Slovėnija 22 % 
Suomija 25,5 % 
Švedija 25 % 
Vengrija 27 % 
Vokietija 19 % TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Jungtinė Karalystė | 86,2 mln. € | 30,8 % | +6,7 % |
 Ukraina | 41,9 mln. € | 15 % | +17,6 % |
 Norvegija | 33,1 mln. € | 11,8 % | −14,2 % |
 Turkija | 26,3 mln. € | 9,4 % | +21,9 % |
 Kinija | 21 mln. € | 7,5 % | +3,6 % |
 Serbija | 20,7 mln. € | 7,4 % | +13,1 % |
 Jungtinės Valstijos | 20,4 mln. € | 7,3 % | +42,2 % |
 Japonija | 18 mln. € | 6,4 % | −5,9 % |
Turkija Be muito Trečiųjų šalių muitas 5 tarifinės eilutės JAV 3,9 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė JK Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Kanada Be muito Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Meksika Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Brazilija 7,2 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Argentina 7,2 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Peru Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Japonija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Taivanas 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
GCC 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šveicarija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Norvegija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija 5 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Nigerija 10 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Žr. SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų pirmąsias tris pastraipas.
Sąvoka „panašios mineralinės vatos“ apima mineralines vatas, gautas iš akmens ar šlako mišinių, apdorotas pagal SS paaiškinimų 6806 pozicijos paaiškinimų pirmojoje pastraipoje pateiktą aprašymą.
Bendrosios nuostatos
Šiam skirsniui priskiriami ne tik gatavi dirbiniai, bet taip pat kai kurioms pozicijoms priskiriami pusgaminiai, kuriems gali reikėti tolimesnio apdirbimo, kad juos galima būtų naudoti numatytiems tikslams (pavyzdžiui, 6812 pozicijai priskiriami mišiniai, daugiausia sudaryti iš asbesto arba iš asbesto ir magnio karbonato).
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos (įskaitant jų tarpusavio mišinius), palaidos, lakštais arba ritiniais | Be muito | — |
| 2025 | nepakito | Be muito | — |
| 2024 | nepakito | Be muito | — |
| 2023 | nepakito | Be muito | — |
| 2022 | nepakito | Be muito | — |
| 2021 | nepakito | Be muito | — |
| 2020 | nepakito | Be muito | — |
| 2019 | Slag-wool, rock-wool and similar mineral wools (including intermixtures thereof), in bulk, sheets or rolls | Be muito | — |
KN kodas 6806 10 00 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 6806.10 (šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos).
Trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.
HS subpozicijos 6806.10 – mineralinė ir akmens vata – prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 279,6 mln. € – 7 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Jungtinė Karalystė (31 %), antras – Ukraina.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija be muito, JAV 3,9 %, JK be muito, Kanada be muito, Meksika be muito, Brazilija 7,2 %, Argentina 7,2 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas 5 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 5 % ir Nigerija 10 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 6806.10 prekių už 2 mlrd. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinė Karalystė.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 0 % (be muito); papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 6806.10 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinė Karalystė (92 mln. USD), antroje vietoje – Norvegija.