7004 · Temptasis stiklas ir pūstinis stiklas, lakštai, padengti absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu ar be tokio sluoksnio, bet kitu būdu neapdoroti
Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.
ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 7004.90
Trauktas ar pūstas lakštinis stiklas, kitas
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2024 m. birželio 26 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus | Baltarusija | Regulation 0765/06 | 2025 m. vasario 25 d. |
| Leidimas eksportui (Dviguba paskirtis) | All third countries | Regulation 2003/25 | 2025 m. lapkričio 15 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 3 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 1,5 mln. € | 32,4 % | +91 % | |
| 1,1 mln. € | 25 % | +21,5 % | |
| 792 tūkst. € | 17,5 % | −28,3 % | |
| 387 tūkst. € | 8,5 % | +3,1 % | |
| 195 tūkst. € | 4,3 % | −54,2 % | |
| 188 tūkst. € | 4,1 % | +2 021,1 % | |
| 119 tūkst. € | 2,6 % | −10,8 % | |
| 86 tūkst. € | 1,9 % | −57,8 % |
7004.90 Temptasis stiklas ir pūstinis stiklas, turintys lakštų: kitas stiklas
1. Šiam skirsniui nepriskiriami:
a) prekės, priskiriamos 3207 pozicijai (pavyzdžiui, stiklėjantys emaliai ir glazūros, stiklo fritas, kitas stiklas, turintis miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą);
b) dirbiniai, priskiriami 71 skirsniui (pavyzdžiui, dirbtinė bižuterija);
c) šviesolaidžių kabeliai, priskiriami 8544 pozicijai, elektros izoliatoriai (8546 pozicija) arba jungiamosios dalys iš izoliacijos medžiagų, priskiriamos 8547 pozicijai;
d) priekiniai stiklai, galiniai stiklai ir kiti stiklai, įrėminti, skirti 86–88 skirsniams priskiriamoms transporto priemonėms;
e) priekiniai stiklai, galiniai stiklai ir kiti stiklai, įrėminti arba neįrėminti, su šildymo arba kitais elektros ar elektroniniais įtaisais, skirti 86–88 skirsniams priskiriamoms transporto priemonėms;
f) šviesolaidžiai, optiškai apdoroti optiniai elementai, poodinių injekcijų (hipoderminiai) švirkštai, dirbtinės akys, termometrai, barometrai, higrometrai ir kiti dirbiniai, priskiriami 90 skirsniui;
g) šviestuvai ir apšvietimo įranga, šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos arba panašūs dirbiniai su nuolatinai įmontuotu šviesos šaltiniu ir jų dalys, priskiriami 9405 pozicijai;
h) žaislai, žaidimai, sporto reikmenys, Kalėdų eglučių papuošalai arba kiti dirbiniai, priskiriami 95 skirsniui (išskyrus stiklines lėlių ir kitų dirbinių, priskiriamų 95 skirsniui, akis be mechanizmų); arba
ij) sagos, sumontuoti nedideli termosai, kvepalų ir panašūs purkštuvai arba kiti dirbiniai, priskiriami 96 skirsniui.
2. 7003, 7004 ir 7005 pozicijose:
a) stiklas nelaikomas „apdorotu“, jeigu bet kuris apdorojimo procesas atliktas iki atkaitinimo;
b) stiklo supjaustymas į tam tikros formos lakštus neturi įtakos lakštinio stiklo klasifikavimui;
c) žodžių junginys „absorbcinis, atspindintis arba neatspindintis sluoksnis“ įvardija mikroskopiškai ploną metalo arba cheminio junginio (pavyzdžiui, metalo oksido) sluoksnį, absorbuojantį, pavyzdžiui, infraraudonąją spinduliuotę arba padidinantį stiklo atspindėjimo savybes, be to, tokiu sluoksniu padengtas stiklas išlaiko dalį skaidrumo arba persišviečiamumo savybių; arba padarantį stiklo paviršių neatspindintį šviesos.
3. Produktai, nurodyti 7006 pozicijoje, priskiriami tai pozicijai nepriklausomai nuo to, ar jie turi dirbinių pavidalą.
4. 7019 pozicijoje žodžių junginys „stiklo vata“ įvardija:
a) mineralines vatas, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas (SiO2) sudaro ne mažiau kaip 60 % masės;
b) mineralines vatas, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas (SiO2) sudaro mažiau kaip 60 % masės, bet šarminio metalo oksidas (K2O arba Na2O) sudaro daugiau kaip 5 % masės arba boro oksidas (B2O3) sudaro daugiau kaip 2 % masės.
Mineralinės vatos, neatitinkančios nurodytųjų charakteristikų, priskiriamos 6806 pozicijai.
5. Visoje nomenklatūroje žodis „stiklas“ įvardija lydytą kvarcą ir kitus lydytus silicio dioksidus.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.
Bendrosios nuostatos
Sąvoka „optinis stiklas“ apima įvairias specialaus stiklo, naudojamo optiniams instrumentams gaminti, rūšis, ypač skirto naudoti, pavyzdžiui, fotografijoje, astronomijoje, mikroskopijoje, navigacijoje, ginklų sistemose (teleskopinio matymo prietaisuose ir t. t.), laboratorijų įrangai ir tam tikrų rūšių regos defektus koreguojantiems akių lęšiams gaminti. Optinio stiklo rūšių yra labai daug, tačiau jos pasižymi įprastu bendru bruožu – ypatingu skaidrumu ir švarumu, nors kartais optinis stiklas yra nuspalvintas taip, kad nežymiai sugertų tam tikro dažnio šviesą. Jos visiškai vienalytės, t. y. dažniausiai be rutulių ar nelygumų, ir pasižymi kitoms stiklo rūšims nebūdingais lūžio rodikliais bei sklaidos savybėmis.
Laikoma, kad mediniuose, metaliniuose ir t. t., rėmuose įtaisyti stiklo lakštai prarado esmines stiklo savybes ir priskiriami įvairioms pozicijoms, pavyzdžiui:
1. paveikslų rėminimui (4414 00, 8306 ir t. t. pozicijos);
2. mechanizmams arba transporto priemonėms (XVI arba XVII skyrius);
3. pastatų durims (išskyrus 7020 pozicijai priskiriamas stiklines dušo kabinų duris), langams ir t. t. (4418, 7610 ir kt. pozicijos).
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Optinis stiklas | 3 % | m2 |
| 2025 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2024 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2023 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2022 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2021 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2020 | nepakito | 3 % | m2 |
| 2019 | Optical glass | 3 % | m2 |
KN kodas 7004 90 10 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 7004.90 (temptasis stiklas ir pūstinis stiklas, turintys lakštų: kitas stiklas).
Trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: m2.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 152 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 3 %.
HS subpozicijos 7004.90 – trauktas ar pūstas lakštinis stiklas, kitas – prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 4,5 mln. € – 2 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Pietų Korėja (32 %), antras – Kinija.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 3 %, JAV 0 %–5 %, JK be muito, Kanada be muito, Meksika 15 %, Brazilija 9 %, Argentina 9 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas 8 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 3 %–5 % ir Nigerija 20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 7004.90 prekių už 10 mln. USD.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; papildomas matavimo vienetas – m2. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 152 šalių kilmės prekėms, iš jų 152 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.