ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 7005.10
Float stiklas su atspindinčia ar kita danga
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2024 m. birželio 26 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus | Baltarusija | Regulation 0765/06 | 2025 m. vasario 25 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 20 % 
Belgija 21 % 
Bulgarija 20 % 
Čekija 21 % 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 24 % 
Ispanija 21 % 
Italija 22 % 
Kipras 19 % 
Kroatija 25 % 
Latvija 21 % 
Lenkija 23 % 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 17 % 
Malta 18 % 
Nyderlandai 21 % 
Portugalija 23 % 
Prancūzija 20 % 
Rumunija 21 % 
Slovakija 23 % 
Slovėnija 22 % 
Suomija 25,5 % 
Švedija 25 % 
Vengrija 27 % 
Vokietija 19 % TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 2 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Jungtinė Karalystė | 33,9 mln. € | 42,3 % | +13,6 % |
 Šveicarija | 11,7 mln. € | 14,5 % | −11,5 % |
 Turkija | 9,9 mln. € | 12,4 % | +24 % |
 Kinija | 9,3 mln. € | 11,6 % | −5,4 % |
 Jungtinės Valstijos | 5,6 mln. € | 7 % | +27,5 % |
 Japonija | 3,7 mln. € | 4,6 % | −19,5 % |
 Iranas | 2,9 mln. € | 3,6 % | +45 % |
 Norvegija | 910 tūkst. € | 1,1 % | +1 906,3 % |
7005.10 Nearmuotasis stiklas, padengtas absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu sluoksniu
Turkija 2 % – 3 % Trečiųjų šalių muitas 4 tarifinės eilutės · vidurkis 2,3 % JAV Be muito – 4,4 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės · vidurkis 2,2 % JK Be muito Trečiųjų šalių muitas 4 tarifinės eilutės 
Kanada Be muito Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Meksika 35 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
Brazilija 9 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Argentina 9 % Bendroji (MFN) 6 tarifinės eilutės 
Peru Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito Bendroji (MFN) 4 tarifinės eilutės Japonija Be muito – 4,2 % Bendroji (MFN) 3 tarifinės eilutės · vidurkis 2,8 % 
Taivanas 7 % – 10 % Bendroji (MFN) 3 tarifinės eilutės · vidurkis 9 % 
GCC 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Šveicarija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Norvegija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija 4 % Bendroji (MFN) 4 tarifinės eilutės 
Nigerija 20 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 1. Šiam skirsniui nepriskiriami:
a) prekės, priskiriamos 3207 pozicijai (pavyzdžiui, stiklėjantys emaliai ir glazūros, stiklo fritas, kitas stiklas, turintis miltelių, granulių arba dribsnių pavidalą);
b) dirbiniai, priskiriami 71 skirsniui (pavyzdžiui, dirbtinė bižuterija);
c) šviesolaidžių kabeliai, priskiriami 8544 pozicijai, elektros izoliatoriai (8546 pozicija) arba jungiamosios dalys iš izoliacijos medžiagų, priskiriamos 8547 pozicijai;
d) priekiniai stiklai, galiniai stiklai ir kiti stiklai, įrėminti, skirti 86–88 skirsniams priskiriamoms transporto priemonėms;
e) priekiniai stiklai, galiniai stiklai ir kiti stiklai, įrėminti arba neįrėminti, su šildymo arba kitais elektros ar elektroniniais įtaisais, skirti 86–88 skirsniams priskiriamoms transporto priemonėms;
f) šviesolaidžiai, optiškai apdoroti optiniai elementai, poodinių injekcijų (hipoderminiai) švirkštai, dirbtinės akys, termometrai, barometrai, higrometrai ir kiti dirbiniai, priskiriami 90 skirsniui;
g) šviestuvai ir apšvietimo įranga, šviečiantieji ženklai, šviečiančiosios iškabos arba panašūs dirbiniai su nuolatinai įmontuotu šviesos šaltiniu ir jų dalys, priskiriami 9405 pozicijai;
h) žaislai, žaidimai, sporto reikmenys, Kalėdų eglučių papuošalai arba kiti dirbiniai, priskiriami 95 skirsniui (išskyrus stiklines lėlių ir kitų dirbinių, priskiriamų 95 skirsniui, akis be mechanizmų); arba
ij) sagos, sumontuoti nedideli termosai, kvepalų ir panašūs purkštuvai arba kiti dirbiniai, priskiriami 96 skirsniui.
2. 7003, 7004 ir 7005 pozicijose:
a) stiklas nelaikomas „apdorotu“, jeigu bet kuris apdorojimo procesas atliktas iki atkaitinimo;
b) stiklo supjaustymas į tam tikros formos lakštus neturi įtakos lakštinio stiklo klasifikavimui;
c) žodžių junginys „absorbcinis, atspindintis arba neatspindintis sluoksnis“ įvardija mikroskopiškai ploną metalo arba cheminio junginio (pavyzdžiui, metalo oksido) sluoksnį, absorbuojantį, pavyzdžiui, infraraudonąją spinduliuotę arba padidinantį stiklo atspindėjimo savybes, be to, tokiu sluoksniu padengtas stiklas išlaiko dalį skaidrumo arba persišviečiamumo savybių; arba padarantį stiklo paviršių neatspindintį šviesos.
3. Produktai, nurodyti 7006 pozicijoje, priskiriami tai pozicijai nepriklausomai nuo to, ar jie turi dirbinių pavidalą.
4. 7019 pozicijoje žodžių junginys „stiklo vata“ įvardija:
a) mineralines vatas, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas (SiO2) sudaro ne mažiau kaip 60 % masės;
b) mineralines vatas, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas (SiO2) sudaro mažiau kaip 60 % masės, bet šarminio metalo oksidas (K2O arba Na2O) sudaro daugiau kaip 5 % masės arba boro oksidas (B2O3) sudaro daugiau kaip 2 % masės.
Mineralinės vatos, neatitinkančios nurodytųjų charakteristikų, priskiriamos 6806 pozicijai.
5. Visoje nomenklatūroje žodis „stiklas“ įvardija lydytą kvarcą ir kitus lydytus silicio dioksidus.
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Sąvokos „apdorotas“ apibrėžimą žr. šio skirsnio 2 pastabos a punkte.
Žr. paaiškinimų 7003 12 10 –7003 19 90 subpozicijų paaiškinimus ir 7003 12 10 –7003 12 99 subpozicijų paaiškinimų pirmos pastraipos pirmąjį sakinį.
Bendrosios nuostatos
Sąvoka „optinis stiklas“ apima įvairias specialaus stiklo, naudojamo optiniams instrumentams gaminti, rūšis, ypač skirto naudoti, pavyzdžiui, fotografijoje, astronomijoje, mikroskopijoje, navigacijoje, ginklų sistemose (teleskopinio matymo prietaisuose ir t. t.), laboratorijų įrangai ir tam tikrų rūšių regos defektus koreguojantiems akių lęšiams gaminti. Optinio stiklo rūšių yra labai daug, tačiau jos pasižymi įprastu bendru bruožu – ypatingu skaidrumu ir švarumu, nors kartais optinis stiklas yra nuspalvintas taip, kad nežymiai sugertų tam tikro dažnio šviesą. Jos visiškai vienalytės, t. y. dažniausiai be rutulių ar nelygumų, ir pasižymi kitoms stiklo rūšims nebūdingais lūžio rodikliais bei sklaidos savybėmis.
Laikoma, kad mediniuose, metaliniuose ir t. t., rėmuose įtaisyti stiklo lakštai prarado esmines stiklo savybes ir priskiriami įvairioms pozicijoms, pavyzdžiui:
1. paveikslų rėminimui (4414 00, 8306 ir t. t. pozicijos);
2. mechanizmams arba transporto priemonėms (XVI arba XVII skyrius);
3. pastatų durims (išskyrus 7020 pozicijai priskiriamas stiklines dušo kabinų duris), langams ir t. t. (4418, 7610 ir kt. pozicijos).
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Didesnis kaip 3,5 mm, bet ne didesnis kaip 4,5 mm | 2 % | m2 |
| 2025 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2024 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2023 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2022 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2021 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2020 | nepakito | 2 % | m2 |
| 2019 | Exceeding 3,5 mm but not exceeding 4,5 mm | 2 % | m2 |
ES kombinuotojoje nomenklatūroje HS subpozicijoje 7005.10 (nearmuotasis stiklas, padengtas absorbciniu, atspindinčiu arba neatspindinčiu…) yra 4 tarifinės eilutės; viena iš jų – 7005 10 30.
Trečiųjų šalių muito norma yra 2 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: m2.
Į ES importuojamoms prekėms iš 152 šalių gali būti taikoma lengvatinė muito norma vietoj standartinės 2 % normos (lengvatos pagrindas, pvz.: GSP-EBA arba CARIFORUM); iš jų 152 šalių prekėms muitas netaikomas.
Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota HS subpozicijos 7005.10 – float stiklas su atspindinčia ar kita danga – prekių už 80,2 mln. € – 4 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 0,74 € už kg; didžiausias tiekėjas – Jungtinė Karalystė (42 %), antras – Šveicarija.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 2 %–3 %, JAV 0 %–4,4 %, JK be muito, Kanada be muito, Meksika 35 %, Brazilija 9 %, Argentina 9 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija 0 %–4,2 %, Taivanas 7 %–10 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 4 % ir Nigerija 20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 7005.10 prekių už 676 mln. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinė Karalystė.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 2 %; papildomas matavimo vienetas – m2. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 7005.10 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinė Karalystė (22 mln. USD), antroje vietoje – Šveicarija.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 152 šalių kilmės prekėms, iš jų 152 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.