ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 7017.10
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Apribotų prekių ir technologijų eksporto kontrolėSankcijų režimas: Syria | Sirija | Regulation 0697/13 | 2013 m. liepos 24 d. |
| Eksporto kontrolėSankcijų režimas: Belarus | Baltarusija | Regulation 0765/06 | 2026 m. balandžio 24 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
Airija 23 % 
Austrija 20 % 
Belgija 21 % 
Bulgarija 20 % 
Čekija 21 % 
Danija 25 % 
Estija 24 % 
Graikija 24 % 
Ispanija 21 % 
Italija 5 % lengvatinis tarifas 
Kipras 19 % 
Kroatija 25 % 
Latvija 21 % 
Lenkija 23 % 
Lietuva 21 % 
Liuksemburgas 17 % 
Malta 18 % 
Nyderlandai 21 % 
Portugalija 23 % 
Prancūzija 20 % 
Rumunija 21 % 
Slovakija 23 % 
Slovėnija 22 % 
Suomija 25,5 % 
Švedija 25 % 
Vengrija 27 % 
Vokietija 19 % TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 3 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Jungtinės Valstijos | 14,8 mln. € | 62,1 % | +9,9 % |
 Jungtinė Karalystė | 3,3 mln. € | 13,9 % | +38,6 % |
 Kinija | 2,4 mln. € | 9,9 % | −26,9 % |
 Japonija | 946 tūkst. € | 4 % | −57,7 % |
 Šveicarija | 728 tūkst. € | 3,1 % | −33,6 % |
 Malaizija | 624 tūkst. € | 2,6 % | −21,8 % |
 Meksika | 474 tūkst. € | 2 % | +282,3 % |
 Australija | 198 tūkst. € | 0,8 % | −0,8 % |
7017.10 Iš lydyto kvarco arba iš kitų lydytų silicio dioksidų
Turkija 3 % Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės JAV Be muito – 4,6 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės · vidurkis 2,3 % JK Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Kanada Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Meksika Be muito – 5 % Bendroji (MFN) 9 tarifinės eilutės · vidurkis 3,3 % 
Brazilija 12,6 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Argentina 12,6 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Peru Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Japonija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Taivanas 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
GCC Be muito Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės Šveicarija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Norvegija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Nigerija 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Šiai subpozicijai priskiriami dirbiniai, kurių sudėtyje esantis silicio dioksidas sudaro ne mažiau kaip 99 % masės. Labai grynas kvarcinis smėlis, kalnų krištolas ar lakūs silicio junginiai naudojami kaip žaliava šios rūšies gaminiams. Iš kvarcinio smėlio pagaminti dirbiniai yra drumsti ir daugumoje peršviečiami. Tačiau iš kalnų krištolo ar lakaus silicio pagaminti stiklo dirbiniai yra idealiai švarūs ir skaidrūs.
Bendrosios nuostatos
Sąvoka „optinis stiklas“ apima įvairias specialaus stiklo, naudojamo optiniams instrumentams gaminti, rūšis, ypač skirto naudoti, pavyzdžiui, fotografijoje, astronomijoje, mikroskopijoje, navigacijoje, ginklų sistemose (teleskopinio matymo prietaisuose ir t. t.), laboratorijų įrangai ir tam tikrų rūšių regos defektus koreguojantiems akių lęšiams gaminti. Optinio stiklo rūšių yra labai daug, tačiau jos pasižymi įprastu bendru bruožu – ypatingu skaidrumu ir švarumu, nors kartais optinis stiklas yra nuspalvintas taip, kad nežymiai sugertų tam tikro dažnio šviesą. Jos visiškai vienalytės, t. y. dažniausiai be rutulių ar nelygumų, ir pasižymi kitoms stiklo rūšims nebūdingais lūžio rodikliais bei sklaidos savybėmis.
Laikoma, kad mediniuose, metaliniuose ir t. t., rėmuose įtaisyti stiklo lakštai prarado esmines stiklo savybes ir priskiriami įvairioms pozicijoms, pavyzdžiui:
1. paveikslų rėminimui (4414 00, 8306 ir t. t. pozicijos);
2. mechanizmams arba transporto priemonėms (XVI arba XVII skyrius);
3. pastatų durims (išskyrus 7020 pozicijai priskiriamas stiklines dušo kabinų duris), langams ir t. t. (4418, 7610 ir kt. pozicijos).
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Iš lydyto kvarco arba iš kitų lydytų silicio dioksidų | 3 % | — |
| 2025 | nepakito | 3 % | — |
| 2024 | nepakito | 3 % | — |
| 2023 | nepakito | 3 % | — |
| 2022 | nepakito | 3 % | — |
| 2021 | nepakito | 3 % | — |
| 2020 | nepakito | 3 % | — |
| 2019 | Of fused quartz or other fused silica | 3 % | — |
ES kombinuotojoje nomenklatūroje HS subpozicijai 7017.10 (iš lydyto kvarco arba iš kitų lydytų silicio dioksidų) atitinka tik viena tarifinė eilutė – 7017 10 00.
Trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.
Į ES importuojamoms prekėms iš 152 šalių gali būti taikoma lengvatinė muito norma vietoj standartinės 3 % normos (lengvatos pagrindas, pvz.: GSP-EBA arba CARIFORUM); iš jų 152 šalių prekėms muitas netaikomas.
Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota HS subpozicijos 7017.10 prekių už 23,8 mln. € – 0 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 97,75 € už kg; didžiausias tiekėjas – Jungtinės Valstijos (62 %), antras – Jungtinė Karalystė.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 3 %, JAV 0 %–4,6 %, JK be muito, Kanada be muito, Meksika 0 %–5 %, Brazilija 12,6 %, Argentina 12,6 %, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas 5 %, GCC be muito, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija be muito ir Nigerija 5 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 7017.10 prekių už 65 mln. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Jungtinės Valstijos.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 7017.10 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Jungtinės Valstijos (14 mln. USD), antroje vietoje – Japonija.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 152 šalių kilmės prekėms, iš jų 152 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.