7018 10 51 ir 7018 10 59 · Brangakmenių arba pusbrangių akmenų imitacijos
Šioms subpozicijoms priskiriami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos C dalyje.
ES kombinuotoji nomenklatūra · KN kodas · HS 7018.10
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: ES kombinuotoji nomenklatūra, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Importas: ES
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Draudimai, licencijos, kontrolė ir sankcijos, taikomi, kai šios prekės išvežamos iš ES.
| Eksporto priemonės | Paskirties vieta | Teisės aktas | Galiojimas |
|---|---|---|---|
| Prabangos prekių eksporto draudimasSankcijų režimas: Russia | Rusija | Regulation 0833/14 | 2023 m. birželio 24 d. |
| Prabangos prekių eksporto draudimasSankcijų režimas: North Korea | Šiaurės Korėja | Regulation 2062/17 | 2018 m. birželio 28 d. |
TARIC duomenys: 2026 m. spalio 26 d.
Tarifas, kurį kiekviena valstybė narė taiko šio kodo prekėms, pagal Komisijos duomenų bazę Taxes in Europe. Lengvatinis tarifas gali apimti tik dalį kodo prekių: patikrinkite nacionalinius PVM teisės aktus.
TEDB · 2026 m. spalio 26 d.
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 3 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 23,9 mln. € | 56,7 % | −3,2 % | |
| 4,8 mln. € | 11,4 % | −56,1 % | |
| 3,9 mln. € | 9,1 % | +7,6 % | |
| 2,8 mln. € | 6,6 % | +31,2 % | |
| 1,9 mln. € | 4,6 % | +172,6 % | |
| 1,5 mln. € | 3,6 % | +46,1 % | |
| 499 tūkst. € | 1,2 % | −10,7 % | |
| 408 tūkst. € | 1 % | +39,2 % |
JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
The tariff classification of glass smallwares from China
The tariff classification of glass smallwares from China
Rhinestones The glass gemstones are clear and highly polished, resembling a clear semi-precious gemstone. The stones have a multi-faceted formation, comprising a central flat circle, adjoined by twelve additional flat surfaces. The back is cut flat with an added metallic backing comprised of one…
Ear seeds are made of small glass seeds or beads, that are supplied with adhesive tape for application. They are used for auriculotherapy, a practice rooted in traditional Chinese medicine, to alleviate various conditions, including anxiety, stress, insomnia etc. They are usually held in place…
Europos Komisijos paaiškinimai, kaip prekes klasifikuoti pagal šiuos KN kodus. Jie nėra teisiškai privalomi, tačiau muitinės įstaigos jų laikosi; jie papildo Pasaulio muitinių organizacijos HS paaiškinimus.
Šioms subpozicijoms priskiriami dirbiniai, aprašyti SS paaiškinimų 7018 pozicijos paaiškinimų antrosios pastraipos C dalyje.
Bendrosios nuostatos
Sąvoka „optinis stiklas“ apima įvairias specialaus stiklo, naudojamo optiniams instrumentams gaminti, rūšis, ypač skirto naudoti, pavyzdžiui, fotografijoje, astronomijoje, mikroskopijoje, navigacijoje, ginklų sistemose (teleskopinio matymo prietaisuose ir t. t.), laboratorijų įrangai ir tam tikrų rūšių regos defektus koreguojantiems akių lęšiams gaminti. Optinio stiklo rūšių yra labai daug, tačiau jos pasižymi įprastu bendru bruožu – ypatingu skaidrumu ir švarumu, nors kartais optinis stiklas yra nuspalvintas taip, kad nežymiai sugertų tam tikro dažnio šviesą. Jos visiškai vienalytės, t. y. dažniausiai be rutulių ar nelygumų, ir pasižymi kitoms stiklo rūšims nebūdingais lūžio rodikliais bei sklaidos savybėmis.
Laikoma, kad mediniuose, metaliniuose ir t. t., rėmuose įtaisyti stiklo lakštai prarado esmines stiklo savybes ir priskiriami įvairioms pozicijoms, pavyzdžiui:
1. paveikslų rėminimui (4414 00, 8306 ir t. t. pozicijos);
2. mechanizmams arba transporto priemonėms (XVI arba XVII skyrius);
3. pastatų durims (išskyrus 7020 pozicijai priskiriamas stiklines dušo kabinų duris), langams ir t. t. (4418, 7610 ir kt. pozicijos).
Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimai, OL C (konsoliduotas tekstas ir vėlesni pakeitimai) · © European Union
Kiekvienų metų Kombinuotoji nomenklatūra, paskelbta Oficialiajame leidinyje: aprašymas, trečiųjų šalių muitas ir papildomas matavimo vienetas.
| Metai | Aprašymas | Trečiųjų šalių muitas | Papildomas matavimo vienetas |
|---|---|---|---|
| 2026 | Kitos | 3 % | — |
| 2025 | nepakito | 3 % | — |
| 2024 | nepakito | 3 % | — |
| 2023 | nepakito | 3 % | — |
| 2022 | nepakito | 3 % | — |
| 2021 | nepakito | 3 % | — |
| 2020 | nepakito | 3 % | — |
| 2019 | Other | 3 % | — |
KN kodas 7018 10 59 – tai ES kombinuotosios nomenklatūros tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 7018.10 (stikliniai karoliukai, perlų imitacijos, brangakmenių arba pusbrangių akmenų…).
Trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; kiekis deklaruojamas šiais vienetais: —.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 152 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 3 %.
HS subpozicijos 7018.10 prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 42,2 mln. € – 9 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Kinija (57 %), antras – Indija.
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: Turkija 0 %–7 %, JAV 0 %–4 %, JK be muito, Kanada be muito, Meksika be muito, Brazilija 16,2 %, Argentina 18 %, Peru 6 %, Naujoji Zelandija 0 %–5 %, Japonija 8 %, Taivanas 2,5 %, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija 15 % ir Nigerija 20 %.
2024 m. ES valstybės narės importavo HS subpozicijos 7018.10 prekių už 110 mln. USD; didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių – Kinija.
ES kombinuotojoje nomenklatūroje trečiųjų šalių muito norma yra 3 %; papildomas matavimo vienetas – —. Lengvatinės normos prekėms iš susitarimų šalių, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Visoje 7018.10 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas iš ne ES šalių buvo Kinija (21 mln. USD), antroje vietoje – Indija.
Šiai eilutei lengvatinė norma taikoma 152 šalių kilmės prekėms, iš jų 152 šalių – nulinė (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Ji taikoma tik prekėms, atitinkančioms susitarimo kilmės taisykles ir turinčioms kilmės įrodymą. Konkrečios šalies normą pamatysite šiame puslapyje pasirinkę kilmės šalį.