Subpozicija · Skirsnis 23 · Pozicija 2304
2304.00: Išspaudos ir kitos kietos soju pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos
Sojų išspaudos ir rupiniai
2304.00 subpozicija – sojų išspaudos ir rupiniai – priklauso 2304 pozicijai 23 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 2304 00 00 Išspaudos ir kitos kietos soju pupelių aliejaus ekstrahavimo liekanos, maltos arba nemaltos, granuliuotos arba negranuliuotos Be muito—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 1
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 4
- Importo kontrolėEkologiškų produktų importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija
- Teisės aktas
- Regulation 2306/21
- Importo kontrolėImporto kontrolė - atliekos
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Teisės aktas
- Regulation 1157/24
- Dokumentai
- C672 Atliekų vežimą lydintis informacinis dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 – 18 straipsnis ir VII priedas
- C669 Pranešimo dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 - 5 straipsnis ir IA priedas
- Y923 Produktai, kuriems netaikomos Reglamentas (ES) 2024/1157 nuostatos
- C670 Judėjimo dokumentas, nurodytas Reglamentas (ES) 2024/1157 - 5 straipsnis ir IB priedas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Lengvatinės normos pagal šalis
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 3,5 mlrd. € | 52,9 % | −4,3 % | |
| 1,9 mlrd. € | 28,7 % | −22,4 % | |
| 388,2 mln. € | 5,9 % | +4,9 % | |
| 251,4 mln. € | 3,8 % | +115,2 % | |
| 129 mln. € | 2 % | −60,4 % | |
| 112,5 mln. € | 1,7 % | −11,5 % | |
| 81 mln. € | 1,2 % | −6,6 % | |
| 80,8 mln. € | 1,2 % | −1,1 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 3,9 mln. USD3,9 mln. USD+55,6 mln. USD+311,1 mln. USD+> 1,1 mlrd. USD
Eksportas: 124
- Argentina: 9,8 mlrd. USD
- Brazilija: 9,7 mlrd. USD
- Jungtinės Valstijos: 6,4 mlrd. USD
- Nyderlandai: 1,1 mlrd. USD
- Indija: 975,1 mln. USD
- Kinija: 841,5 mln. USD
- Vokietija: 832,5 mln. USD
- Paragvajus: 773,8 mln. USD
- Bolivija: 585,8 mln. USD
- Turkija: 540,5 mln. USD
- Ukraina: 339,2 mln. USD
- Rusija: 311,1 mln. USD
- Slovėnija: 255,8 mln. USD
- Nigerija: 213,7 mln. USD
- Belgija: 189,7 mln. USD
- Italija: 183,9 mln. USD
- Kanada: 138 mln. USD
- Togas: 114,2 mln. USD
- Norvegija: 105,5 mln. USD
- Lenkija: 103,8 mln. USD
- Beninas: 95,2 mln. USD
- Pietų Afrika: 90,7 mln. USD
- Vengrija: 87 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 83,7 mln. USD
- Ispanija: 73,7 mln. USD
- Austrija: 70,6 mln. USD
- Danija: 67,3 mln. USD
- Rumunija: 57,1 mln. USD
- Zambija: 55,6 mln. USD
- Šveicarija: 54,2 mln. USD
- Latvija: 49,4 mln. USD
- Tailandas: 43,8 mln. USD
- Portugalija: 42,1 mln. USD
- Airija: 41,7 mln. USD
- Malaizija: 38,8 mln. USD
- Malavis: 34,7 mln. USD
- Etiopija: 34,5 mln. USD
- Lietuva: 32,1 mln. USD
- Kazachstanas: 29,2 mln. USD
- Taivanas: 26,4 mln. USD
- Serbija: 25,6 mln. USD
- Graikija: 23,3 mln. USD
- Kroatija: 22,6 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 21,9 mln. USD
- Prancūzija: 20 mln. USD
- Vietnamas: 17,9 mln. USD
- Urugvajus: 17,3 mln. USD
- Pietų Korėja: 17,1 mln. USD
- Uganda: 15,4 mln. USD
- Čekija: 13,5 mln. USD
- Egiptas: 10,3 mln. USD
- Slovakija: 10,2 mln. USD
- Gana: 9,8 mln. USD
- Moldova: 6,1 mln. USD
- Bulgarija: 5,2 mln. USD
- Baltarusija: 4,2 mln. USD
- Liuksemburgas: 3,9 mln. USD
- Švedija: 3,9 mln. USD
- Bosnija ir Hercegovina: 3,2 mln. USD
- Kipras: 2,4 mln. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 38,8 mln. USD38,8 mln. USD+154,4 mln. USD+718,4 mln. USD+> 1,4 mlrd. USD
Importas: 172
- Indonezija: 2,3 mlrd. USD
- Vietnamas: 2,2 mlrd. USD
- Filipinai: 1,6 mlrd. USD
- Nyderlandai: 1,4 mlrd. USD
- Lenkija: 1,4 mlrd. USD
- Vokietija: 1,4 mlrd. USD
- Prancūzija: 1,3 mlrd. USD
- Tailandas: 1,3 mlrd. USD
- Iranas: 1,2 mlrd. USD
- Ispanija: 1,1 mlrd. USD
- Kolumbija: 886,4 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 886 mln. USD
- Japonija: 864,9 mln. USD
- Meksika: 825,2 mln. USD
- Italija: 800,2 mln. USD
- Pietų Korėja: 798,8 mln. USD
- Ekvadoras: 718,4 mln. USD
- Turkija: 716,4 mln. USD
- Saudo Arabija: 705,7 mln. USD
- Danija: 656,8 mln. USD
- Malaizija: 639,6 mln. USD
- Belgija: 563,5 mln. USD
- Kanada: 561,4 mln. USD
- Čilė: 533,4 mln. USD
- Peru: 528,5 mln. USD
- Australija: 436 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 409,2 mln. USD
- Slovėnija: 359,6 mln. USD
- Bangladešas: 347,3 mln. USD
- Airija: 330,3 mln. USD
- Venesuela: 296,8 mln. USD
- Marokas: 294 mln. USD
- Graikija: 293,7 mln. USD
- Gvatemala: 277,5 mln. USD
- Vengrija: 272,4 mln. USD
- Rumunija: 271 mln. USD
- Dominikos Respublika: 252,1 mln. USD
- Irakas: 232,7 mln. USD
- Čekija: 200,9 mln. USD
- Austrija: 183,4 mln. USD
- Izraelis: 180,5 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 159,5 mln. USD
- Pakistanas: 154,4 mln. USD
- Hondūras: 154,2 mln. USD
- Šveicarija: 154,1 mln. USD
- Uzbekistanas: 153,9 mln. USD
- Šri Lanka: 148,8 mln. USD
- Naujoji Zelandija: 142,3 mln. USD
- Švedija: 134,6 mln. USD
- Alžyras: 132,4 mln. USD
- Egiptas: 129 mln. USD
- Argentina: 118,3 mln. USD
- Salvadoras: 111,1 mln. USD
- Azerbaidžanas: 106,2 mln. USD
- Jordanija: 105,9 mln. USD
- Dramblio Kaulo Krantas: 105,1 mln. USD
- Nepalas: 103,2 mln. USD
- Portugalija: 98,4 mln. USD
- Panama: 94,6 mln. USD
- Kipras: 91,3 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 9,8 mlrd. USD | 28 % | |
| 2 | 9,7 mlrd. USD | 28 % | |
| 3 | 6,4 mlrd. USD | 18,3 % | |
| 4 | 1,1 mlrd. USD | 3,1 % | |
| 5 | 975,1 mln. USD | 2,8 % | |
| 6 | 841,5 mln. USD | 2,4 % | |
| 7 | 832,5 mln. USD | 2,4 % | |
| 8 | 773,8 mln. USD | 2,2 % | |
| 9 | 585,8 mln. USD | 1,7 % | |
| 10 | 540,5 mln. USD | 1,6 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 2,3 mlrd. USD | 6,6 % | |
| 2 | 2,2 mlrd. USD | 6,3 % | |
| 3 | 1,6 mlrd. USD | 4,5 % | |
| 4 | 1,4 mlrd. USD | 4,1 % | |
| 5 | 1,4 mlrd. USD | 4 % | |
| 6 | 1,4 mlrd. USD | 3,9 % | |
| 7 | 1,3 mlrd. USD | 3,6 % | |
| 8 | 1,3 mlrd. USD | 3,6 % | |
| 9 | 1,2 mlrd. USD | 3,3 % | |
| 10 | 1,1 mlrd. USD | 3 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 165
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 3 %muito mediana
- 72šalių be muito skaičius (MFN)
- 65 %didžiausias: Tailandas, Islandija, Bahamos
165
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
| 5 % | 2018 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2007 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 12 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 45 % | 2022 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 | ||
| 6,6 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2023 | |
| 15 % | 2023 | ||
| 1,3 % | 0 % – 5 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 55 % | 2023 | ||
| 7,5 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0,8 %* | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2002 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2002 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 4,5 % | 4 % – 5 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 6,6 % | 2023 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 2,5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 1,5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 4 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 7,5 % | 2023 | ||
| 6,6 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 11 % | 2023 | ||
| 3 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 7,5 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 6,6 % | 2023 | ||
| 1,8 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2022 | |
| 8 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2007 | ||
| 6,6 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 65 % | 0 % – 133 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 3 % | 0 % – 6 % | 2023 · HS 2017 | |
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 40 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 1,5 % | 0 % – 2 % | 2023 | |
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0,1 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 08131 Oilcake & other solid residues of oil from soya beans
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Tarpinio vartojimo prekės · BEC 111210
- Produktas CPC 2.1
- 21910 Oil-cake and other solid residues, of vegetable fats or oils
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1040 Manufacture of vegetable and animal oils and fats
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 2304.00 | nepakeista |
| 2012 | 2304.00 | nepakeista |
| 2007 | 2304.00 | nepakeista |
| 2002 | 2304.00 | nepakeista |
| 1996 | 2304.00 | nepakeista |
| 1992 | 2304.00 | nepakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
ES miškų naikinimo reglamentas (EUDR)
Šių prekių produktai gali būti teikiami ES rinkai arba eksportuojami tik tada, jei jie nėra susiję su miškų naikinimu, pagaminti teisėtai ir dėl jų pateiktas išsamaus patikrinimo pareiškimas.
- Soja taikoma nuo 2026 m. gruodžio 30 d.
Oilcake and other solid residues, whether or not ground or in the form of pellets, resulting from the extraction of soya-bean oil
Reglamentas (ES) 2023/1115, I priedas (konsoliduotas tekstas)
ES kombinuotojoje nomenklatūroje 2304.00 subpozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; trečiųjų šalių muito norma yra 0 %.
Turkijos muitų tarifo 2304.00 subpozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 5 %.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. ir susitarimas ES–Jungtinė Karalystė) 3 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – Be muito.
Šios subpozicijos prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 6,6 mlrd. € – 11 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Brazilija (53 %), antras – Argentina.
Šių prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 34,8 mlrd. USD (per metus −4,1 %).
Pirmoje vietoje pagal eksportą – Argentina (9,8 mlrd. USD), antroje – Brazilija.
Klausimai ir atsakymai
Išspaudos ir kitos kietos soju pupelių aliejaus ekstrahavimo…: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 2304.00 subpozicijoje (2304 pozicija), IV skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 2304.00 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 2304.00 yra 0 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 2304.00 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 2304.00 yra 5 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 2304.00?
Argentina: 9,8 mlrd. USD 2024 m. (28 % pasaulio eksporto).
Iš kurių šalių 2304.00 subpozicijos prekes galima importuoti į ES be muito?
Pagal prekybos susitarimus ar lengvatų sistemas muitas netaikomas 3 šalių kilmės prekėms (lengvatų pagrindas, be kita ko: Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo., susitarimas ES–Jungtinė Karalystė, susitarimas ES–Marokas). Prekės turi atitikti susitarimo kilmės taisykles, o importuotojas turi turėti kilmės įrodymą; kitu atveju taikoma standartinė norma – Be muito. Konkrečios šalies normą pamatysite pasirinkę ją aukščiau.
Iš kur ES importuoja 2304.00 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Brazilija (53 %), Argentina (29 %) ir Ukraina (6 %). Bendras importas – 6,6 mlrd. €.