Subpozicija · Skirsnis 48 · Pozicija 4807
4807.00: Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas
4807.00 subpozicija priklauso 4807 pozicijai (kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas), 48 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 4807 00 Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas (pagamintas adhezyvu suklijuojant plokščius popieriaus arba kartono sluoksnius), nepadengtu paviršiumi arba neįmirkytas, viduje sutvirtintas arba nesutvirtintas:
- 4807 00 30 Pagaminti iš popieriaus atliekų, padengti arba nepadengti popieriumi Be muito—
- 4807 00 80 Kiti Be muito—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 3
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 3
- Importo kontrolėMedienos ir jos produktų importo kontrolė pagal FLEGT licencijavimo schemą
- Taikoma kilmės šalims
- Indonezija
- Teisės aktas
- Decision 0284/14
- Dokumentai
- C690 FLEGT medienos importo licencija
- C631 FLEGT SPS šalies partnerės, kuri yra popieriaus produktų kilmės šalis, pramonės ministerijos išduotas oficialus raštas, kuriuo patvirtinama, kad popieriaus produktams naudojamos ne medienos ar perdirbtos medžiagos
- Y057 Prekės, kurioms nereikia pateikti medienai išduotos FLEGT importo licencijos
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 24,4 mln. € | 29,1 % | +54,4 % | |
| 21 mln. € | 25 % | +99,5 % | |
| 9,1 mln. € | 10,9 % | +30,7 % | |
| 8,4 mln. € | 10,1 % | −8,3 % | |
| 6,5 mln. € | 7,7 % | +43,1 % | |
| 4,7 mln. € | 5,7 % | +25,8 % | |
| 4,7 mln. € | 5,6 % | +20 % | |
| 4 mln. € | 4,8 % | −3,2 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 635,3 tūkst. USD635,3 tūkst. USD+3 mln. USD+22,6 mln. USD+> 59,5 mln. USD
Eksportas: 90
- Nyderlandai: 254,5 mln. USD
- Vokietija: 125,3 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 59,5 mln. USD
- Šveicarija: 43,6 mln. USD
- Italija: 41,1 mln. USD
- Kinija: 40,6 mln. USD
- Švedija: 38,1 mln. USD
- Prancūzija: 25,2 mln. USD
- Kanada: 22,6 mln. USD
- Suomija: 22 mln. USD
- Turkija: 19 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 16,4 mln. USD
- Lenkija: 16,3 mln. USD
- Ispanija: 12,9 mln. USD
- Belgija: 8,2 mln. USD
- Slovėnija: 6,9 mln. USD
- Pietų Korėja: 5,4 mln. USD
- Ukraina: 5,4 mln. USD
- Saudo Arabija: 4,3 mln. USD
- Bulgarija: 3 mln. USD
- Indija: 3 mln. USD
- Tailandas: 2,9 mln. USD
- Čekija: 2,7 mln. USD
- Graikija: 2,4 mln. USD
- Gvatemala: 2,1 mln. USD
- Norvegija: 2,1 mln. USD
- Austrija: 1,7 mln. USD
- Jordanija: 1,6 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 1,5 mln. USD
- Japonija: 1,5 mln. USD
- Indonezija: 1,2 mln. USD
- Taivanas: 1,1 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 1,1 mln. USD
- Lietuva: 1 mln. USD
- Rusija: 922,4 tūkst. USD
- Baltarusija: 914,1 tūkst. USD
- Malaizija: 887,1 tūkst. USD
- Rumunija: 828,3 tūkst. USD
- Danija: 804,8 tūkst. USD
- Airija: 716,7 tūkst. USD
- Portugalija: 659,4 tūkst. USD
- Libanas: 635,3 tūkst. USD
- Kroatija: 631,4 tūkst. USD
- Estija: 616,9 tūkst. USD
- Slovakija: 559,6 tūkst. USD
- Pietų Afrika: 481,9 tūkst. USD
- Singapūras: 290 tūkst. USD
- Meksika: 274,8 tūkst. USD
- Liuksemburgas: 231,3 tūkst. USD
- Brazilija: 222,9 tūkst. USD
- Serbija: 219,3 tūkst. USD
- Latvija: 211,5 tūkst. USD
- Izraelis: 195,8 tūkst. USD
- Vengrija: 185,4 tūkst. USD
- Vietnamas: 177,7 tūkst. USD
- Uzbekistanas: 165,5 tūkst. USD
- Australija: 164,9 tūkst. USD
- Šri Lanka: 125,3 tūkst. USD
- Čilė: 114,1 tūkst. USD
- Egiptas: 100,6 tūkst. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 206,2 tūkst. USD206,2 tūkst. USD+2,9 mln. USD+10,3 mln. USD+> 34,3 mln. USD
Importas: 188
- Jungtinės Valstijos: 88,2 mln. USD
- Belgija: 66,8 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 62,4 mln. USD
- Vokietija: 60,7 mln. USD
- Lenkija: 46,4 mln. USD
- Ispanija: 34,3 mln. USD
- Prancūzija: 34,2 mln. USD
- Kinija: 30,1 mln. USD
- Meksika: 28,9 mln. USD
- Italija: 28 mln. USD
- Nyderlandai: 22 mln. USD
- Kanada: 17,8 mln. USD
- Švedija: 16,9 mln. USD
- Austrija: 13,3 mln. USD
- Malaizija: 12,5 mln. USD
- Portugalija: 11,1 mln. USD
- Čekija: 10,9 mln. USD
- Indija: 10,8 mln. USD
- Turkija: 10,3 mln. USD
- Saudo Arabija: 9,7 mln. USD
- Šveicarija: 8,8 mln. USD
- Vengrija: 8,4 mln. USD
- Danija: 7,7 mln. USD
- Airija: 7,2 mln. USD
- Kroatija: 6,8 mln. USD
- Brazilija: 6,7 mln. USD
- Rumunija: 6,6 mln. USD
- Bulgarija: 6,4 mln. USD
- Lietuva: 6,4 mln. USD
- Čilė: 6,1 mln. USD
- Norvegija: 6 mln. USD
- Latvija: 5,5 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 5,5 mln. USD
- Graikija: 4,9 mln. USD
- Slovakija: 4,7 mln. USD
- Serbija: 4,6 mln. USD
- Pietų Korėja: 4,4 mln. USD
- Slovėnija: 4,3 mln. USD
- Vietnamas: 4,2 mln. USD
- Indonezija: 4,1 mln. USD
- Kolumbija: 3,4 mln. USD
- Jordanija: 3,3 mln. USD
- Izraelis: 3,2 mln. USD
- Australija: 3,1 mln. USD
- Pietų Afrika: 3 mln. USD
- Suomija: 2,9 mln. USD
- Bosnija ir Hercegovina: 2,9 mln. USD
- Alžyras: 2,8 mln. USD
- Kosta Rika: 2,8 mln. USD
- Ukraina: 2,7 mln. USD
- Peru: 2,5 mln. USD
- Marokas: 2,4 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 2,1 mln. USD
- Šri Lanka: 2,1 mln. USD
- Estija: 1,9 mln. USD
- Rusija: 1,8 mln. USD
- Tunisas: 1,8 mln. USD
- Tailandas: 1,7 mln. USD
- Japonija: 1,7 mln. USD
- Filipinai: 1,6 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 254,5 mln. USD | 31,5 % | |
| 2 | 125,3 mln. USD | 15,5 % | |
| 3 | 59,5 mln. USD | 7,4 % | |
| 4 | 43,6 mln. USD | 5,4 % | |
| 5 | 41,1 mln. USD | 5,1 % | |
| 6 | 40,6 mln. USD | 5 % | |
| 7 | 38,1 mln. USD | 4,7 % | |
| 8 | 25,2 mln. USD | 3,1 % | |
| 9 | 22,6 mln. USD | 2,8 % | |
| 10 | 22 mln. USD | 2,7 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 88,2 mln. USD | 10,9 % | |
| 2 | 66,8 mln. USD | 8,3 % | |
| 3 | 62,4 mln. USD | 7,7 % | |
| 4 | 60,7 mln. USD | 7,5 % | |
| 5 | 46,4 mln. USD | 5,7 % | |
| 6 | 34,3 mln. USD | 4,2 % | |
| 7 | 34,2 mln. USD | 4,2 % | |
| 8 | 30,1 mln. USD | 3,7 % | |
| 9 | 28,9 mln. USD | 3,6 % | |
| 10 | 28 mln. USD | 3,5 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 165
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 5 %muito mediana
- 41šalių be muito skaičius (MFN)
- 45 %didžiausias: Bahamos, Bermuda, Sudanas
165
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
| 2,5 % | 2018 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 15 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2007 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 12 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 45 % | 2022 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 7,5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 1 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 0 % – 10 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 5 % | 0 % – 10 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 22 % | 2021 · HS 2002 | ||
| 7 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2002 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 4,5 % | 0 % – 9 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 7,9 %* | 7,7 % – 8,2 % | 2021 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 18 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 3 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 4 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 7,5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 0 % – 10 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 16 % | 2023 | ||
| 3 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 6 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 7,5 % | 0 % – 15 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 0 % – 10 % | 2022 | |
| 8 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2007 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 5,3 %* | 5,1 % – 5,5 % | 2023 | |
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 12 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0,1 % | 0,1 % – 0,1 % | 2023 | |
| 5 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 64192 Composite paper & paperboard (made by sticking flat layers of paper/paperboard together with an adhesive), not surface-coated/impregnated, whether/not internally reinforceded, in rolls/sheets
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Tarpinio vartojimo prekės · BEC 611220
- Produktas CPC 2.1
- 32141 Composite paper and paperboard, not surface-coated or impregnated
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1701 Manufacture of pulp, paper and paperboard
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 4807.00 | nepakeista |
| 2012 | 4807.00 | nepakeista |
| 2007 | 4807.00 | nepakeista |
| 2002 | 4807.00 | nepakeista |
| 1996 | 4807.10, 4807.90 | pakeista |
| 1992 | 4807.10, 4807.91, 4807.99 | pakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
ES miškų naikinimo reglamentas (EUDR)
Šių prekių produktai gali būti teikiami ES rinkai arba eksportuojami tik tada, jei jie nėra susiję su miškų naikinimu, pagaminti teisėtai ir dėl jų pateiktas išsamaus patikrinimo pareiškimas.
- Mediena taikoma nuo 2026 m. gruodžio 30 d.
Paper and Paperboard: Articles of paper pulp, of paper or of paperboard (not including waste as defined in Article 3, point (1), of Directive 2008/98/EC; not including used products and second-hand products; not including recovered (waste and scrap) products and products derived from recovered (waste and scrap) products; not including single use packing material and packing containers used exclusively to support, protect or carry another product made available on the market or exported and presented with that product; not including packing material and packing containers clearly suitable for repetitive use used exclusively to support, protect or carry another product made available on the market or exported and presented with that product from the moment they are used for such purpose and onwards; not including items of correspondence and marketing and information materials exclusively accompanying another product made available on the market or exported, or supplied for marketing or information purposes free of charge)
Reglamentas (ES) 2023/1115, I priedas (konsoliduotas tekstas)
ES kombinuotojoje nomenklatūroje 4807.00 subpozicija suskirstyta į 2 tarifines eilutes; trečiųjų šalių muito norma yra 0 %.
Turkijos muitų tarifo 4807.00 subpozicijoje yra 2 tarifinės eilutės, o įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 0 %.
Šios subpozicijos prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 83,8 mln. € – 41 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Šveicarija (29 %), antras – Turkija.
Šių prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 807,9 mln. USD (per metus +3,1 %).
Pirmoje vietoje pagal eksportą – Nyderlandai (254,5 mln. USD), antroje – Vokietija.
Klausimai ir atsakymai
Kombinuotas ritininis arba lakštinis popierius ir kartonas: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 4807.00 subpozicijoje (4807 pozicija), X skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 4807.00 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 4807.00 yra 0 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 4807.00 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 4807.00 yra 0 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 4807.00?
Nyderlandai: 254,5 mln. USD 2024 m. (31,5 % pasaulio eksporto).
Iš kur ES importuoja 4807.00 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Šveicarija (29 %), Turkija (25 %) ir Ukraina (11 %). Bendras importas – 83,8 mln. €.