Subpozicija · Skirsnis 48 · Pozicija 4810
4810.19: Popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti: kitos
Dengtas bemedis popierius, kitas
Oficialus aprašymas Kitos
4810.19 subpozicija – dengtas bemedis popierius, kitas – priklauso 4810 pozicijai 48 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 4810 19 00 Kitos Be muito—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 6
- Antidempingo muitasGalutinis antidempingo muitas 27,1 %
- Tik
- 4810 19 00 20 With a weight of 70|g/m² or more but not more than 400|g/m² and brightness of more than 84 (measured according to ISO 2470-1), excluding multi-ply paper, multi-ply paperboard, kraft paper and kraft paperboard
- Taikoma kilmės šalims
- Kinija
- Teisės aktas
- Regulation 1648/23
Normos nurodytiems eksportuotojams (2)
Bendrovė Norma Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, CN; Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, CN B001 8 % Shangdong Chenming Paper Holdings Limited, Shouguang City, Shandong Province, PRC; Shouguang Chenming Art Paper Co., Ltd, Shouguang City, Shandong Province, PRC B013 35,1 % - Kompensacinis muitasGalutinis kompensacinis muitas 12 %
- Tik
- 4810 19 00 20 With a weight of 70|g/m² or more but not more than 400|g/m² and brightness of more than 84 (measured according to ISO 2470-1), excluding multi-ply paper, multi-ply paperboard, kraft paper and kraft paperboard
- Taikoma kilmės šalims
- Kinija
- Teisės aktas
- Regulation 1647/23
Normos nurodytiems eksportuotojams (2)
Bendrovė Norma Gold East Paper (Jiangsu) Co., Ltd, Zhenjiang City, Jiangsu Province, CN; Gold Huasheng Paper (Suzhou Industrial Park) Co., Ltd, Suzhou City, Jiangsu Province, CN B001 12 % Shangdong Chenming Paper Holdings Limited, Shouguang City, Shandong Province, PRC; Shouguang Chenming Art Paper Co., Ltd, Shouguang City, Shandong Province, PRC B013 4 % - Muitų sustabdymasSuspendavimas. Prekės, skirtos tam tikrų kategorijų laivams, valtims ar kitoms vandens transporto priemonėms ir gręžybos ar verslinėms-žvejybinėms platformoms Be muito
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Teisės aktas
- Regulation 2658/87
- Dokumentai
- C990 Leidimas taikyti galutinio vartojimo procedūrą – laivai ir platformos (Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 A priedo 8c stulpelis)
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 4
- Importo kontrolėMedienos ir jos produktų importo kontrolė pagal FLEGT licencijavimo schemą
- Taikoma kilmės šalims
- Indonezija
- Teisės aktas
- Decision 0284/14
- Dokumentai
- C690 FLEGT medienos importo licencija
- C631 FLEGT SPS šalies partnerės, kuri yra popieriaus produktų kilmės šalis, pramonės ministerijos išduotas oficialus raštas, kuriuo patvirtinama, kad popieriaus produktams naudojamos ne medienos ar perdirbtos medžiagos
- Y057 Prekės, kurioms nereikia pateikti medienai išduotos FLEGT importo licencijos
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Baltarusija, Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0765/06, Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y727 Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. sutarčių išimtis 1ra straipsnio 3 dalyje)
- Y728 Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. sutarčių išimtis 1ra straipsnio 4 dalyje)
- L152 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 765/2006 1ra straipsnio 10 dalį
- Y870 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 765/2006 8f straipsnį)
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Rusija
- Galioja
- iki 2027 m. gruodžio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0833/14
- Dokumentai
- L142 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 3c dalį
- Y874 Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 3i straipsnio 1 dalyje apibrėžti draudimai netaikomi (žr. išimtis 3i straipsnio 3 aa dalyje)
- L143 Importo leidimas pagal Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 12 b straipsnio 2 dalį
- Y859 Prekės įvežtos į ES muitų sąjungos teritoriją ir pateiktos muitinei iki šios sankcijos įsigaliojimo arba taikymo pradžios datos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra vėlesnė (žr. Reglamento (ES) Nr. 833/2014 12e straipsnį)
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Pietų Korėja | 51,9 mln. € | 54,9 % | +1,7 % |
 Kinija | 14 mln. € | 14,8 % | −13,4 % |
 Indonezija | 10,9 mln. € | 11,5 % | −29,2 % |
 Indija | 6,5 mln. € | 6,9 % | +221,5 % |
 Jungtinės Valstijos | 3,4 mln. € | 3,6 % | +69,8 % |
 Jungtinė Karalystė | 3,4 mln. € | 3,6 % | −1,5 % |
 Šveicarija | 1,5 mln. € | 1,6 % | +25,3 % |
 Norvegija | 1,4 mln. € | 1,5 % | +47,6 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Turkija Be muito Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės JAV Be muito Bendroji (MFN) 4 tarifinės eilutės JK Be muito Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės 
Kanada Be muito Trečiųjų šalių muitas 3 tarifinės eilutės 
Meksika Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Brazilija Be muito – 14,4 % Trečiųjų šalių muitas 6 tarifinės eilutės · vidurkis 8,7 % 
Argentina Be muito – 16 % Trečiųjų šalių muitas 16 tarifinių eilučių · vidurkis 11,4 % 
Peru 6 % Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Japonija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Taivanas Be muito Trečiųjų šalių muitas 12 tarifinių eilučių 
GCC 5 % Trečiųjų šalių muitas 2 tarifinės eilutės Šveicarija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė Norvegija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija Be muito Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė 
Nigerija 20 % Trečiųjų šalių muitas 1 tarifinė eilutė Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 507,3 tūkst. USD507,3 tūkst. USD+4,8 mln. USD+88,3 mln. USD+> 542 mln. USD
Eksportas: 108
- Pietų Korėja: 665,4 mln. USD
- Austrija: 636,2 mln. USD
- Kinija: 610,9 mln. USD
- Vokietija: 542 mln. USD
- Italija: 314,1 mln. USD
- Švedija: 140,2 mln. USD
- Belgija: 129,9 mln. USD
- Japonija: 92,9 mln. USD
- Slovėnija: 90,3 mln. USD
- Ispanija: 88,6 mln. USD
- Indija: 88,3 mln. USD
- Suomija: 87 mln. USD
- Nyderlandai: 52,3 mln. USD
- Indonezija: 46 mln. USD
- Prancūzija: 31,6 mln. USD
- Taivanas: 30,9 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 30,1 mln. USD
- Brazilija: 12,6 mln. USD
- Singapūras: 11,6 mln. USD
- Lenkija: 11,3 mln. USD
- Čekija: 10,2 mln. USD
- Lietuva: 6,8 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 6,2 mln. USD
- Portugalija: 5,6 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 5,2 mln. USD
- Malaizija: 4,8 mln. USD
- Tailandas: 3,9 mln. USD
- Kolumbija: 3,1 mln. USD
- Egiptas: 2,9 mln. USD
- Airija: 2,8 mln. USD
- Šveicarija: 2,5 mln. USD
- Serbija: 2,3 mln. USD
- Australija: 1,8 mln. USD
- Rumunija: 1,8 mln. USD
- Turkija: 1,7 mln. USD
- Graikija: 1,5 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 1,5 mln. USD
- Pietų Afrika: 1,4 mln. USD
- Argentina: 1,1 mln. USD
- Naujoji Zelandija: 1,1 mln. USD
- Rusija: 1,1 mln. USD
- Kanada: 1,1 mln. USD
- Latvija: 907,3 tūkst. USD
- Šri Lanka: 849,7 tūkst. USD
- Norvegija: 847,8 tūkst. USD
- Meksika: 754,4 tūkst. USD
- Slovakija: 688,1 tūkst. USD
- Danija: 673,9 tūkst. USD
- Čilė: 656,8 tūkst. USD
- Vietnamas: 563 tūkst. USD
- Salvadoras: 510,9 tūkst. USD
- Kipras: 507,3 tūkst. USD
- Kroatija: 492,8 tūkst. USD
- Saudo Arabija: 490 tūkst. USD
- Filipinai: 464,3 tūkst. USD
- Kenija: 346,7 tūkst. USD
- Vengrija: 285,5 tūkst. USD
- Liuksemburgas: 281,3 tūkst. USD
- Bulgarija: 257,1 tūkst. USD
- Siera Leonė: 246,8 tūkst. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 1,8 mln. USD1,8 mln. USD+14,1 mln. USD+40,6 mln. USD+> 147 mln. USD
Importas: 198
- Jungtinės Valstijos: 659,2 mln. USD
- Vokietija: 326,5 mln. USD
- Indija: 242,6 mln. USD
- Prancūzija: 218,9 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 178,2 mln. USD
- Lenkija: 147 mln. USD
- Italija: 123 mln. USD
- Nyderlandai: 101,8 mln. USD
- Ispanija: 95,7 mln. USD
- Belgija: 85,7 mln. USD
- Taivanas: 77,7 mln. USD
- Australija: 68 mln. USD
- Meksika: 67 mln. USD
- Kinija: 66,1 mln. USD
- Kanada: 66,1 mln. USD
- Čekija: 61,1 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 56,4 mln. USD
- Vengrija: 48,7 mln. USD
- Saudo Arabija: 42,9 mln. USD
- Malaizija: 40,6 mln. USD
- Šveicarija: 40 mln. USD
- Brazilija: 36,5 mln. USD
- Portugalija: 35,3 mln. USD
- Tailandas: 34,4 mln. USD
- Austrija: 33,4 mln. USD
- Vietnamas: 32,9 mln. USD
- Rumunija: 32,7 mln. USD
- Japonija: 31,3 mln. USD
- Pietų Korėja: 29,2 mln. USD
- Pietų Afrika: 27,4 mln. USD
- Danija: 24,4 mln. USD
- Izraelis: 24,3 mln. USD
- Peru: 23,6 mln. USD
- Indonezija: 21,5 mln. USD
- Graikija: 21,3 mln. USD
- Slovėnija: 21,2 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 20,9 mln. USD
- Egiptas: 20,5 mln. USD
- Serbija: 19,6 mln. USD
- Kroatija: 19,1 mln. USD
- Pakistanas: 18,7 mln. USD
- Latvija: 18,4 mln. USD
- Turkija: 18,4 mln. USD
- Rusija: 17,1 mln. USD
- Švedija: 15,5 mln. USD
- Bulgarija: 14,9 mln. USD
- Šri Lanka: 14,8 mln. USD
- Argentina: 14,7 mln. USD
- Marokas: 14,4 mln. USD
- Slovakija: 14,1 mln. USD
- Norvegija: 14,1 mln. USD
- Lietuva: 12,4 mln. USD
- Singapūras: 11,7 mln. USD
- Airija: 11,5 mln. USD
- Kuveitas: 11,3 mln. USD
- Filipinai: 10,7 mln. USD
- Ukraina: 10,4 mln. USD
- Ekvadoras: 10,3 mln. USD
- Naujoji Zelandija: 10,3 mln. USD
- Suomija: 9,8 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | Pietų Korėja | 665,4 mln. USD | 17,5 % |
| 2 |  Austrija | 636,2 mln. USD | 16,8 % |
| 3 | Kinija | 610,9 mln. USD | 16,1 % |
| 4 |  Vokietija | 542 mln. USD | 14,3 % |
| 5 |  Italija | 314,1 mln. USD | 8,3 % |
| 6 |  Švedija | 140,2 mln. USD | 3,7 % |
| 7 |  Belgija | 129,9 mln. USD | 3,4 % |
| 8 | Japonija | 92,9 mln. USD | 2,4 % |
| 9 |  Slovėnija | 90,3 mln. USD | 2,4 % |
| 10 |  Ispanija | 88,6 mln. USD | 2,3 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | Jungtinės Valstijos | 659,2 mln. USD | 17,4 % |
| 2 | Vokietija | 326,5 mln. USD | 8,6 % |
| 3 | Indija | 242,6 mln. USD | 6,4 % |
| 4 |  Prancūzija | 218,9 mln. USD | 5,8 % |
| 5 | Jungtinė Karalystė | 178,2 mln. USD | 4,7 % |
| 6 |  Lenkija | 147 mln. USD | 3,9 % |
| 7 | Italija | 123 mln. USD | 3,2 % |
| 8 |  Nyderlandai | 101,8 mln. USD | 2,7 % |
| 9 | Ispanija | 95,7 mln. USD | 2,5 % |
| 10 | Belgija | 85,7 mln. USD | 2,3 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 163
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 5 %muito mediana
- 40šalių be muito skaičius (MFN)
- 25 %didžiausias: Bermuda, Kaimanų Salos, Sudanas
163
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
 Afganistanas | 2,5 % | 2018 · HS 2012 | |
 Albanija | 0 % | 2023 | |
 Alžyras | 15 % | 2023 | |
 Angilija | 15 % | 2021 · HS 2017 | |
 Angola | 2 % | 2023 · HS 2017 | |
 Antigva ir Barbuda | 5 % | 2021 · HS 2007 | |
| Argentina | 10 % | 2 % – 16 % | 2023 · HS 2017 |
 Armėnija | 7 % | 5 % – 9 % | 2023 |
 Aruba | 12 % | 2021 · HS 2012 | |
 Australija | 3,8 % | 0 % – 5 % | 2023 |
 Azerbaidžanas | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Bahamos | 20 % | 2022 | |
 Bahreinas | 5 % | 2023 | |
 Baltarusija | 7 % | 5 % – 9 % | 2021 · HS 2017 |
 Bangladešas | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Barbadosas | 5 % | 2022 · HS 2017 | |
 Belizas | 5 % | 2023 | |
 Beninas | 20 % | 2023 | |
 Bermuda | 25 % | 2023 | |
 Bisau Gvinėja | 20 % | 2023 | |
 Bolivija | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Bosnija ir Hercegovina | 10 % | 2022 | |
 Botsvana | 0 % | 2023 | |
| Brazilija | 10 % | 2 % – 16 % | 2023 · HS 2017 |
 Brunėjus | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Burkina Fasas | 20 % | 2023 | |
 Burundis | 10 % | 2023 | |
 Butanas | 10 % | 2022 | |
 Centrinės Afrikos Respublika | 5 % | 2023 | |
 Čadas | 5 % | 2023 | |
 Čilė | 6 % | 2023 · HS 2017 | |
 Dominika | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Dominikos Respublika | 7 % | 0 % – 14 % | 2023 |
 Dramblio Kaulo Krantas | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
 Egiptas | 10 % | 2019 · HS 2017 | |
 Ekvadoras | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Etiopija | 10 % | 2021 · HS 2017 | |
| Europos Sąjunga (27 šalys) | 0 % | 2023 | |
 Fidžis | 5 % | 2023 | |
 Filipinai | 1 % | 2023 | |
 Gabonas | 5 % | 2023 | |
 Gajana | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Gambija | 20 % | 2023 | |
 Gana | 20 % | 2023 | |
 Gibraltaras | 12 % | 2023 · HS 2017 | |
 Grenada | 5 % | 2023 · HS 2012 | |
 Gruzija | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Gvatemala | 4,6 % | 0 % – 10 % | 2023 |
 Gvinėja | 20 % | 2023 | |
 Haitis | 0 % | 2020 · HS 2017 | |
 Hondūras | 4,6 % | 0 % – 10 % | 2023 |
| Indija | 10 % | 2023 | |
| Indonezija | 5 % | 2023 | |
 Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas | 0 % | 2023 | |
 Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao | 0 % | 2023 | |
 Iranas | 5 % | 2020 · HS 2017 | |
 Islandija | 0 % | 2023 | |
 Izraelis | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Jamaika | 0 % | 2023 | |
| Japonija | 0 % | 2023 | |
 Jemenas | 5 % | 2017 · HS 2017 | |
 Jordanija | 0 % | 2023 | |
| Jungtinė Karalystė | 0 % | 2023 | |
| Jungtinės Valstijos | 0 % | 2023 | |
 Jungtiniai Arabų Emyratai | 5 % | 2023 | |
 Kaimanų Salos | 22 % | 2021 · HS 2002 | |
 Kambodža | 7 % | 2023 · HS 2017 | |
 Kamerūnas | 5 % | 2023 | |
| Kanada | 0 % | 2023 | |
 Kataras | 5 % | 2023 | |
 Kazachstanas | 0 % | 2023 | |
 Kenija | 10 % | 2023 | |
| Kinija | 5 % | 2023 | |
 Kirgizija | 7 % | 5 % – 9 % | 2021 · HS 2017 |
 Kiribatis | 20 % | 2023 · HS 2002 | |
 Kolumbija | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Komorai | 5 % | 2021 · HS 2017 | |
 Kongas-Brazavilis | 5 % | 2023 | |
 Kosta Rika | 4,6 % | 0 % – 9 % | 2023 |
 Kuba | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Kuko Salos | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Kuveitas | 5 % | 2023 | |
 Laosas | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Lesotas | 0 % | 2023 | |
 Libanas | 0 % | 2020 · HS 2017 | |
 Liberija | 20 % | 2023 | |
 Libija | 5 % | 2021 · HS 2017 | |
 Lichtenšteinas | 20 %* | 2021 · HS 2017 | |
 Madagaskaras | 5 % | 2023 | |
 Malaizija | 10 % | 0 % – 20 % | 2023 |
 Malavis | 10 % | 2021 · HS 2017 | |
 Maldyvai | 0 % | 2023 | |
 Malis | 20 % | 2023 | |
 Marokas | 18 % | 2023 | |
 Mauricijus | 0 % | 2023 | |
 Mauritanija | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| Meksika | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mianmaras (Birma) | 3 % | 2023 · HS 2017 | |
 Moldova | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mongolija | 5 % | 2023 | |
 Montseratas | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mozambikas | 7,5 % | 2023 | |
 Namibija | 0 % | 2023 | |
| Naujoji Zelandija | 0 % | 2023 | |
 Nauru | 10 % | 2021 · HS 2017 | |
 Nepalas | 15 % | 2023 | |
| Nigerija | 20 % | 2023 | |
 Nigeris | 20 % | 2023 | |
 Nikaragva | 4,6 % | 0 % – 10 % | 2023 |
| Norvegija | 0 % | 2023 | |
 Omanas | 5 % | 2023 | |
 Pakistanas | 20 % | 2023 | |
 Palau | 3 % | 2023 · HS 2012 | |
 Palestinos teritorija | 0 % | 2017 · HS 2017 | |
 Panama | 7 % | 5 % – 10 % | 2023 |
 Papua Naujoji Gvinėja | 10 % | 2023 | |
 Paragvajus | 6,4 % | 0 % – 16 % | 2023 · HS 2017 |
| Peru | 6 % | 2023 · HS 2017 | |
 Pietų Afrika | 0 % | 2023 | |
| Pietų Korėja | 0 % | 2023 | |
 Pusiaujo Gvinėja | 5 % | 2023 | |
 Ruanda | 10 % | 2023 | |
 Rusija | 7 % | 5 % – 9 % | 2021 · HS 2017 |
 Saliamono Salos | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Salvadoras | 4,6 % | 0 % – 10 % | 2022 |
 Samoa | 8 % | 2020 · HS 2017 | |
 San Tomė ir Prinsipė | 10 % | 2019 · HS 2017 | |
 Saudo Arabija | 5 % | 2023 | |
 Seišeliai | 0 % | 2023 | |
 Sen Pjeras ir Mikelonas | 6 % | 2021 · HS 2017 | |
 Senegalas | 20 % | 2023 | |
 Sent Kitsas ir Nevis | 5 % | 2023 | |
 Sent Lusija | 0 % | 2023 · HS 2012 | |
 Siera Leonė | 20 % | 2023 | |
 Singapūras | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Sirija | 1 % | 2020 · HS 2012 | |
 Somalis | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Sudanas | 22 % | 3 % – 40 % | 2021 · HS 2017 |
 Surinamas | 5 % | 2023 · HS 2007 | |
 Svazilandas | 0 % | 2023 | |
| Šiaurės Makedonija | 0 % | 2023 | |
 Šri Lanka | 10 % | 0 % – 20 % | 2023 |
| Šveicarija | 15 %* | 2023 | |
 Šventasis Vincentas ir Grenadinai | 5 % | 2023 | |
 Tadžikija | 7 % | 2021 · HS 2012 | |
 Tailandas | 0 % | 2023 | |
 Tanzanija | 10 % | 2023 | |
 Togas | 20 % | 2023 | |
 Tonga | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Trinidadas ir Tobagas | 0 % | 2023 · HS 2012 | |
| Turkija | 5 % | 2023 | |
 Tuvalu | 15 % | 2017 · HS 2017 | |
 Uganda | 10 % | 2023 | |
 Ukraina | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Urugvajus | 8,9 % | 0 % – 16 % | 2023 · HS 2017 |
 Uzbekistanas | 0 % | 2021 · HS 2017 | |
 Vanuatu | 10 % | 2023 | |
 Venesuela | 12 % | 2 % – 16 % | 2023 · HS 2017 |
 Vietnamas | 5 % | 2023 | |
 Volisas ir Futūna | 6 % | 2021 · HS 2012 | |
 Zambija | 15 % | 2023 | |
 Zimbabvė | 0,1 % | 2023 | |
 Žaliasis Kyšulys | 5 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 64132 Paper & paperboard of a kind used for writing, printing/other graphic purposes, not containing fibres obtained by a mechanical/chemi-mechanical process/of which not > 10 % by weight of the total fibre content consists of such fibres
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Tarpinio vartojimo prekės · BEC 611220
- Produktas CPC 2.1
- 32143 Paper and paperboard coated with kaolin or with other inorganic substances
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1701 Manufacture of pulp, paper and paperboard
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 4810.19 | nepakeista |
| 2012 | 4810.19 | nepakeista |
| 2007 | 4810.19 | nepakeista |
| 2002 | 4810.19 | nepakeista |
| 1996 | 4810.11, 4810.12, 4823.40, 4823.51, 4823.59 | pakeista |
| 1992 | 4810.11, 4810.12, 4823.40, 4823.51, 4823.59 | pakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
ES miškų naikinimo reglamentas (EUDR)
Šių prekių produktai gali būti teikiami ES rinkai arba eksportuojami tik tada, jei jie nėra susiję su miškų naikinimu, pagaminti teisėtai ir dėl jų pateiktas išsamaus patikrinimo pareiškimas.
- Mediena taikoma nuo 2026 m. gruodžio 30 d.
Paper and Paperboard: Articles of paper pulp, of paper or of paperboard (not including waste as defined in Article 3, point (1), of Directive 2008/98/EC; not including used products and second-hand products; not including recovered (waste and scrap) products and products derived from recovered (waste and scrap) products; not including single use packing material and packing containers used exclusively to support, protect or carry another product made available on the market or exported and presented with that product; not including packing material and packing containers clearly suitable for repetitive use used exclusively to support, protect or carry another product made available on the market or exported and presented with that product from the moment they are used for such purpose and onwards; not including items of correspondence and marketing and information materials exclusively accompanying another product made available on the market or exported, or supplied for marketing or information purposes free of charge)
Reglamentas (ES) 2023/1115, I priedas (konsoliduotas tekstas)
Naujausi teisės aktų pakeitimai, kuriuose minimas šis kodas
Teisės aktai, kurių tekste minimas šis kodas ar jo pozicija. Patikrinkite patį aktą: kodas gali būti paminėtas ir dėl kitų priežasčių nei jo muito pakeitimas.
- Sankcijos · Taikoma nuo:
The Russia (Sanctions) (EU Exit) (Amendment) Regulations 2026
S.I. 2026/543 · Šaltinis: legislation.gov.uk
ES kombinuotojoje nomenklatūroje 4810.19 subpozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; trečiųjų šalių muito norma yra 0 %.
Turkijos muitų tarifo 4810.19 subpozicijoje yra 2 tarifinės eilutės, o įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 0 %.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Kinija, papildomai taikomas antidempingo muitas – 27,1 %.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Kinija, papildomai taikomas kompensacinis muitas – 12 %.
Šios subpozicijos prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 94,4 mln. € – 1 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Pietų Korėja (55 %), antras – Kinija.
Šių prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 3,8 mlrd. USD (per metus +1,3 %).
Pirmoje vietoje pagal eksportą – Pietų Korėja (665,4 mln. USD), antroje – Austrija.
Klausimai ir atsakymai
Popieriaus ir kartono rūšys, naudojamos rašyti, spausdinti: kitos: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 4810.19 subpozicijoje (4810 pozicija), X skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 4810.19 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 4810.19 yra 0 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 4810.19 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 4810.19 yra 0 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 4810.19?
Pietų Korėja: 665,4 mln. USD 2024 m. (17,5 % pasaulio eksporto).
Ar 4810.19 subpozicijos prekėms taikomas antidempingo muitas?
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Kinija, taikomas antidempingo muitas – 27,1 %. Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Kinija, taikomas kompensacinis muitas – 12 %. Priemonėje išvardytiems eksportuotojams taikomos mažesnės normos.
Iš kur ES importuoja 4810.19 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Pietų Korėja (55 %), Kinija (15 %) ir Indonezija (12 %). Bendras importas – 94,4 mln. €.