5110: Šiurkščiavilnių gyvūnų plaukų arba ašutų verpalai (įskaitant apvytinius ašutų verpalus), skirti arba neskirti mažmeninei prekybai

ES kombinuotojoje nomenklatūroje 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; trečiųjų šalių muito norma yra 3,5 %.

Turkijos muitų tarifo 5110 pozicijoje yra 2 tarifinės eilutės, o įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 3,5 %.

JAV suderintajame tarifų sąraše 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; bendroji muito norma yra 0 %.

Kanados muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; MFN muito norma yra 0 %.

Meksikos muitų tarifo 5110 pozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios importo muitas (IGI) yra 25 %.

Brazilijos muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; TEC norma yra 18 %.

Argentinos muitų tarifo 5110 pozicijoje yra 2 tarifinės eilutės, o muitas už zonos ribų (AEC) yra 14 %.

Peru muitų tarife 5110 pozicija suskirstyta į 2 tarifines eilutes; ad valorem muitas yra 0 %.

Naujosios Zelandijos muitų tarifo 5110 pozicijoje yra 2 tarifinės eilutės, o įprastinė muito norma svyruoja nuo 0 % iki 5 %. Iš jų 1 tarifinei eilutei taikoma 0 % norma.

Japonijos muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; taikoma muito norma yra 2,5 %.

Taivano muitų tarifo 5110 pozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios 1 skilties norma yra 7,5 %.

Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos bendrajame muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; muitas yra 5 %.

Šveicarijos muitų tarifo 5110 pozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios normaliojo tarifo norma yra 0 %.

Norvegijos muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; įprastinė muito norma yra 0 %.

Šiaurės Makedonijos muitų tarifo 5110 pozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios MFN muito norma yra 5 %.

Nigerijos muitų tarife 5110 pozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; importo muito norma yra 10 %.

5110 pozicijos prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 3,1 mln. USD (per metus −22,6 %).

Pirmoje vietoje pagal eksportą – Šveicarija (841,8 tūkst. USD), antroje – Italija.

Pirmoje vietoje pagal importą – Švedija, 1 mln. USD.

Lietuva importavo šių prekių už 200 USD.