Subpozicija · Skirsnis 60 · Pozicija 6004
6004.10: Kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės ir kurių sudėtyje nėra guminių siūlų
Trikotažinės medžiagos su elastanu, plotis virš 30 cm
6004.10 subpozicija – trikotažinės medžiagos su elastanu, plotis virš 30 cm – priklauso 6004 pozicijai 60 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 6004 10 00 Kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės ir kurių sudėtyje nėra guminių siūlų 8 %—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 5
- Muitų sustabdymasSuspendavimas. Prekės, skirtos tam tikrų kategorijų laivams, valtims ar kitoms vandens transporto priemonėms ir gręžybos ar verslinėms-žvejybinėms platformoms Be muito
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Teisės aktas
- Regulation 2658/87
- Dokumentai
- C990 Leidimas taikyti galutinio vartojimo procedūrą – laivai ir platformos (Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 A priedo 8c stulpelis)
- Tarifinė kvotaNelengvatinė tarifinė kvota Be muito
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2027 m. rugpjūčio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0032/00
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 5
- Draudimas arba apribojimasImporto draudimas
- Tik
- 6004 10 00 10 Of synthetic fibres
- Taikoma kilmės šalims
- Šiaurės Korėja
- Teisės aktas
- Regulation 0936/15
- Draudimas arba apribojimasImporto draudimas
- Tik
- 6004 10 00 91 Of wool, of cotton or artificial fibres
- Taikoma kilmės šalims
- Šiaurės Korėja
- Teisės aktas
- Regulation 0936/15
- Importo kontrolėIšleidimo į laisvą apyvartą ribojimas
- Taikoma kilmės šalims
- Šiaurės Korėja
- Teisės aktas
- Regulation 1836/17
- Dokumentai
- Y084 Nukrypti nuo importo draudimo leidžianti nuostata pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/1509 16i straipsnio 1 dalį
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Lengvatinės normos pagal šalis
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 8 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Sirija | Sirija | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija ir dar 4Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Tadžikija, Vanuatu | 6,4 % |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 7,1 % |
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
 Kinija | 131,1 mln. € | 41,2 % | +8,2 % |
 Turkija | 93,1 mln. € | 29,3 % | −24,5 % |
 Serbija | 28,3 mln. € | 8,9 % | +25 % |
 Pietų Korėja | 22,9 mln. € | 7,2 % | −24,8 % |
 Šveicarija | 12,6 mln. € | 4 % | −18,4 % |
 Etiopija | 8,3 mln. € | 2,6 % | −7,9 % |
 Vietnamas | 6,4 mln. € | 2 % | −22,9 % |
 Uzbekistanas | 5,3 mln. € | 1,7 % | −28,7 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Turkija 8 % Trečiųjų šalių muitas 6 tarifinės eilutės 
JAV 12,3 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
JK 8 % Trečiųjų šalių muitas 3 tarifinės eilutės 
Kanada Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Meksika 25 % – 35 % Bendroji (MFN) 7 tarifinės eilutės · vidurkis 33,6 % 
Brazilija 26 % Bendroji (MFN) 16 tarifinių eilučių 
Argentina 18 % Bendroji (MFN) 16 tarifinių eilučių 
Peru 11 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Naujoji Zelandija Be muito – 5 % Bendroji (MFN) 10 tarifinių eilučių · vidurkis 2,5 % 
Japonija 5,3 % – 9,8 % Bendroji (MFN) 5 tarifinės eilutės · vidurkis 6,8 % 
Taivanas 10 % Bendroji (MFN) 2 tarifinės eilutės 
GCC 5 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Šveicarija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Norvegija Be muito Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Šiaurės Makedonija 8 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė 
Nigerija 20 % Bendroji (MFN) 1 tarifinė eilutė Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 698 tūkst. USD698 tūkst. USD+13 mln. USD+71 mln. USD+> 423 mln. USD
Eksportas: 122
- Kinija: 5 mlrd. USD
- Taivanas: 718 mln. USD
- Pietų Korėja: 552 mln. USD
- Turkija: 423 mln. USD
- Italija: 400 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 189 mln. USD
- Vietnamas: 150 mln. USD
- Indija: 121 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 91 mln. USD
- Vokietija: 80 mln. USD
- Uzbekistanas: 79 mln. USD
- Japonija: 71 mln. USD
- Ispanija: 65 mln. USD
- Tailandas: 47 mln. USD
- Prancūzija: 42 mln. USD
- Kolumbija: 40 mln. USD
- Austrija: 39 mln. USD
- Šri Lanka: 29 mln. USD
- Brazilija: 26 mln. USD
- Serbija: 25 mln. USD
- Indonezija: 21 mln. USD
- Egiptas: 18 mln. USD
- Šveicarija: 18 mln. USD
- Lenkija: 16 mln. USD
- Izraelis: 15 mln. USD
- Latvija: 14 mln. USD
- Paragvajus: 14 mln. USD
- Salvadoras: 14 mln. USD
- Graikija: 13 mln. USD
- Portugalija: 13 mln. USD
- Etiopija: 12 mln. USD
- Vengrija: 11 mln. USD
- Nyderlandai: 10 mln. USD
- Slovėnija: 9 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 8 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 8 mln. USD
- Malaizija: 8 mln. USD
- Belgija: 8 mln. USD
- Kanada: 7 mln. USD
- Bulgarija: 6 mln. USD
- Čekija: 5 mln. USD
- Singapūras: 5 mln. USD
- Danija: 5 mln. USD
- Peru: 5 mln. USD
- Meksika: 4 mln. USD
- Gvatemala: 4 mln. USD
- Lietuva: 3 mln. USD
- Tanzanija: 2 mln. USD
- Pietų Afrika: 2 mln. USD
- Marokas: 2 mln. USD
- Rumunija: 2 mln. USD
- Bosnija ir Hercegovina: 2 mln. USD
- Estija: 1 mln. USD
- Kambodža: 1 mln. USD
- Pakistanas: 1 mln. USD
- Slovakija: 952 tūkst. USD
- Tunisas: 854 tūkst. USD
- Mauricijus: 836 tūkst. USD
- Dominikos Respublika: 698 tūkst. USD
- Australija: 643 tūkst. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 8 mln. USD8 mln. USD+27 mln. USD+102 mln. USD+> 306 mln. USD
Importas: 161
- Vietnamas: 2 mlrd. USD
- Bangladešas: 644 mln. USD
- Kambodža: 532 mln. USD
- Indonezija: 522 mln. USD
- Indija: 306 mln. USD
- Šri Lanka: 302 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 288 mln. USD
- Marokas: 283 mln. USD
- Italija: 208 mln. USD
- Kinija: 181 mln. USD
- Tailandas: 155 mln. USD
- Jordanija: 145 mln. USD
- Rusija: 141 mln. USD
- Meksika: 120 mln. USD
- Baltarusija: 107 mln. USD
- Turkija: 105 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 102 mln. USD
- Mianmaras (Birma): 98 mln. USD
- Egiptas: 89 mln. USD
- Kirgizija: 87 mln. USD
- Vokietija: 80 mln. USD
- Tunisas: 76 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 75 mln. USD
- Graikija: 71 mln. USD
- Lenkija: 69 mln. USD
- Filipinai: 68 mln. USD
- Bulgarija: 60 mln. USD
- Kolumbija: 59 mln. USD
- Brazilija: 56 mln. USD
- Prancūzija: 54 mln. USD
- Peru: 46 mln. USD
- Ispanija: 45 mln. USD
- Serbija: 44 mln. USD
- Dominikos Respublika: 43 mln. USD
- Ukraina: 36 mln. USD
- Argentina: 33 mln. USD
- Nikaragva: 31 mln. USD
- Pietų Afrika: 29 mln. USD
- Rumunija: 28 mln. USD
- Ekvadoras: 28 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 27 mln. USD
- Salvadoras: 25 mln. USD
- Madagaskaras: 25 mln. USD
- Kenija: 25 mln. USD
- Kanada: 23 mln. USD
- Alžyras: 22 mln. USD
- Nyderlandai: 22 mln. USD
- Hondūras: 21 mln. USD
- Gvatemala: 21 mln. USD
- Pakistanas: 19 mln. USD
- Irakas: 19 mln. USD
- Uzbekistanas: 18 mln. USD
- Portugalija: 18 mln. USD
- Iranas: 18 mln. USD
- Pietų Korėja: 18 mln. USD
- Etiopija: 17 mln. USD
- Malaizija: 17 mln. USD
- Venesuela: 16 mln. USD
- Japonija: 16 mln. USD
- Nepalas: 16 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | Kinija | 5 mlrd. USD | 58,9 % |
| 2 | Taivanas | 718 mln. USD | 8,5 % |
| 3 | Pietų Korėja | 552 mln. USD | 6,5 % |
| 4 | Turkija | 423 mln. USD | 5 % |
| 5 |  Italija | 400 mln. USD | 4,7 % |
| 6 |  Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas | 189 mln. USD | 2,2 % |
| 7 | Vietnamas | 150 mln. USD | 1,8 % |
| 8 |  Indija | 121 mln. USD | 1,4 % |
| 9 | Jungtinės Valstijos | 91 mln. USD | 1,1 % |
| 10 |  Vokietija | 80 mln. USD | 0,9 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | Vietnamas | 2 mlrd. USD | 26,9 % |
| 2 |  Bangladešas | 644 mln. USD | 7,6 % |
| 3 |  Kambodža | 532 mln. USD | 6,3 % |
| 4 |  Indonezija | 522 mln. USD | 6,2 % |
| 5 | Indija | 306 mln. USD | 3,6 % |
| 6 |  Šri Lanka | 302 mln. USD | 3,6 % |
| 7 | Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas | 288 mln. USD | 3,4 % |
| 8 |  Marokas | 283 mln. USD | 3,3 % |
| 9 | Italija | 208 mln. USD | 2,5 % |
| 10 | Kinija | 181 mln. USD | 2,1 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 163
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 10 %muito mediana
- 23šalių be muito skaičius (MFN)
- 45 %didžiausias: Bahamos, Sudanas, Iranas
163
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
 Afganistanas | 5 % | 2018 · HS 2012 | |
 Albanija | 10 % | 2023 | |
 Alžyras | 30 % | 2023 | |
 Angilija | 10 % | 2021 · HS 2017 | |
 Angola | 2 % | 2023 · HS 2017 | |
 Antigva ir Barbuda | 5 % | 2021 · HS 2007 | |
| Argentina | 26 % | 2023 · HS 2017 | |
 Armėnija | 3 % | 2023 | |
 Aruba | 12 % | 2021 · HS 2012 | |
 Australija | 5 % | 2023 | |
 Azerbaidžanas | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Bahamos | 45 % | 2022 | |
 Bahreinas | 5 % | 2023 | |
 Baltarusija | 3 % | 2021 · HS 2017 | |
| Bangladešas | 25 % | 2023 · HS 2017 | |
 Barbadosas | 5 % | 2022 · HS 2017 | |
 Belizas | 5 % | 2023 | |
 Beninas | 20 % | 2023 | |
 Bermuda | 25 % | 2023 | |
 Bisau Gvinėja | 20 % | 2023 | |
 Bolivija | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
 Bosnija ir Hercegovina | 10 % | 2022 | |
 Botsvana | 22 % | 2023 | |
| Brazilija | 26 % | 2023 · HS 2017 | |
 Brunėjus | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Burkina Fasas | 20 % | 2023 | |
 Burundis | 25 % | 2023 | |
 Butanas | 10 % | 2022 | |
 Centrinės Afrikos Respublika | 20 % | 2023 | |
 Čadas | 20 % | 2023 | |
 Čilė | 6 % | 2023 · HS 2017 | |
 Dominika | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Dominikos Respublika | 8 % | 2023 | |
 Dramblio Kaulo Krantas | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
 Egiptas | 10 % | 2019 · HS 2017 | |
 Ekvadoras | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| Etiopija | 30 % | 2021 · HS 2017 | |
| Europos Sąjunga (27 šalys) | 8 % | 2023 | |
 Fidžis | 5 % | 2023 | |
 Filipinai | 5,5 % | 1 % – 10 % | 2023 |
 Gabonas | 20 % | 2023 | |
 Gajana | 5 % | 2023 · HS 2017 | |
 Gambija | 20 % | 2023 | |
 Gana | 20 % | 2023 | |
 Gibraltaras | 6 % | 2023 · HS 2017 | |
 Grenada | 5 % | 2023 · HS 2012 | |
 Gruzija | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Gvatemala | 7,5 % | 5 % – 10 % | 2023 |
 Gvinėja | 20 % | 2023 | |
 Haitis | 0 % | 2020 · HS 2017 | |
 Hondūras | 7,5 % | 5 % – 10 % | 2023 |
| Indija | 20 % | 2023 | |
| Indonezija | 10 % | 2023 | |
| Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas | 0 % | 2023 | |
 Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao | 0 % | 2023 | |
 Iranas | 32 % | 2020 · HS 2017 | |
 Islandija | 0 % | 2023 | |
 Izraelis | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Jamaika | 0 % | 2023 | |
| Japonija | 6,8 % | 5,3 % – 9,8 % | 2023 |
 Jemenas | 5 % | 2017 · HS 2017 | |
 Jordanija | 0 % | 2023 | |
| Jungtinė Karalystė | 8 % | 2023 | |
| Jungtinės Valstijos | 12 % | 2023 | |
 Jungtiniai Arabų Emyratai | 5 % | 2023 | |
| Kambodža | 7 % | 2023 · HS 2017 | |
 Kamerūnas | 20 % | 2023 | |
| Kanada | 0 % | 2023 | |
 Kataras | 5 % | 2023 | |
 Kazachstanas | 3 % | 2023 | |
 Kenija | 25 %* | 2023 | |
| Kinija | 8 % | 2023 | |
 Kirgizija | 3 % | 2021 · HS 2017 | |
 Kiribatis | 15 % | 2023 · HS 2002 | |
 Kolumbija | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Komorai | 20 % | 2021 · HS 2017 | |
 Kongas-Brazavilis | 20 % | 2023 | |
 Kosta Rika | 7 % | 5 % – 9 % | 2023 |
 Kuba | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Kuko Salos | 0 % | 2022 · HS 2017 | |
 Kuveitas | 5 % | 2023 | |
 Laosas | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Lesotas | 22 % | 2023 | |
 Libanas | 0 % | 2020 · HS 2017 | |
 Liberija | 20 % | 2023 | |
 Libija | 5 % | 2021 · HS 2017 | |
 Lichtenšteinas | 0 % | 2021 · HS 2017 | |
 Madagaskaras | 20 % | 2023 | |
 Malaizija | 15 % | 2023 | |
 Malavis | 25 % | 2021 · HS 2017 | |
 Maldyvai | 0 % | 2023 | |
 Malis | 20 % | 2023 | |
| Marokas | 10 % | 2023 | |
 Mauricijus | 0 % | 2023 | |
 Mauritanija | 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| Meksika | 5 % | 0 % – 10 % | 2023 · HS 2017 |
 Mianmaras (Birma) | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mikronezija | 4 % | 2021 · HS 2017 | |
 Moldova | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mongolija | 5 % | 2023 | |
 Montseratas | 25 % | 2023 · HS 2017 | |
 Mozambikas | 20 % | 2023 | |
 Namibija | 22 % | 2023 | |
| Naujoji Zelandija | 3,3 % | 0 % – 5 % | 2023 |
 Nauru | 10 % | 2021 · HS 2017 | |
 Nepalas | 15 % | 2023 | |
| Nigerija | 20 % | 2023 | |
 Nigeris | 20 % | 2023 | |
 Nikaragva | 7,5 % | 5 % – 10 % | 2023 |
| Norvegija | 0 % | 2023 | |
 Omanas | 5 % | 2023 | |
 Pakistanas | 11 % | 2023 | |
 Palau | 3 % | 2023 · HS 2012 | |
 Palestinos teritorija | 6 % | 2017 · HS 2017 | |
 Panama | 0 % | 2023 | |
 Papua Naujoji Gvinėja | 0 % | 2023 | |
 Paragvajus | 18 % | 2023 · HS 2017 | |
| Peru | 11 % | 2023 · HS 2017 | |
 Pietų Afrika | 22 % | 2023 | |
| Pietų Korėja | 10 % | 2023 | |
 Prancūzijos Polinezija | 13 % | 2023 | |
 Pusiaujo Gvinėja | 20 % | 2023 | |
 Ruanda | 25 % | 2023 | |
 Rusija | 3 % | 2021 · HS 2017 | |
 Saliamono Salos | 10 % | 2023 · HS 2017 | |
 Salvadoras | 7,5 % | 5 % – 10 % | 2022 |
 Samoa | 8 % | 2020 · HS 2017 | |
 San Tomė ir Prinsipė | 10 % | 2019 · HS 2017 | |
 Saudo Arabija | 5 % | 2023 | |
 Seišeliai | 0 % | 2023 | |
 Sen Pjeras ir Mikelonas | 5 % | 2021 · HS 2017 | |
 Senegalas | 20 % | 2023 | |
 Sent Kitsas ir Nevis | 5 % | 2023 | |
 Sent Lusija | 5 % | 2023 · HS 2012 | |
 Siera Leonė | 20 % | 2023 | |
 Singapūras | 0 % | 2023 · HS 2017 | |
 Sirija | 10 % | 2020 · HS 2012 | |
 Somalis | 25 % | 2023 · HS 2017 | |
 Sudanas | 40 % | 2021 · HS 2017 | |
 Surinamas | 5 % | 2023 · HS 2007 | |
 Svazilandas | 22 % | 2023 | |
| Šiaurės Makedonija | 10 % | 2023 | |
| Šri Lanka | 1,2 %* | 2023 | |
| Šveicarija | 0 % | 2023 | |
 Šventasis Vincentas ir Grenadinai | 5 % | 2023 | |
 Tadžikija | 10 % | 2021 · HS 2012 | |
 Tailandas | 5 % | 2023 | |
 Tanzanija | 25 % | 2023 | |
 Togas | 20 % | 2023 | |
 Tonga | 15 % | 2023 · HS 2017 | |
 Trinidadas ir Tobagas | 0 % | 2023 · HS 2012 | |
| Turkija | 28 % | 2023 | |
 Tuvalu | 23 % | 2017 · HS 2017 | |
 Ukraina | 8 % | 2023 · HS 2017 | |
 Urugvajus | 18 % | 2023 · HS 2017 | |
| Uzbekistanas | 15 % | 2021 · HS 2017 | |
 Vanuatu | 5 % | 2023 | |
 Venesuela | 26 % | 2023 · HS 2017 | |
| Vietnamas | 12 % | 2023 | |
 Volisas ir Futūna | 6 % | 2021 · HS 2012 | |
 Zambija | 25 % | 2023 | |
 Zimbabvė | 0,1 % | 2023 | |
 Žaliasis Kyšulys | 20 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 65522 Other knitted/crocheted fabrics, not impregnated, width > 30 cm
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Tarpinio vartojimo prekės · BEC 411220
- Produktas CPC 2.1
- 28190 Other knitted or crocheted fabrics
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1391 Manufacture of knitted and crocheted fabrics
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 6004.10 | nepakeista |
| 2012 | 6004.10 | nepakeista |
| 2007 | 6004.10 | nepakeista |
| 2002 | 6004.10 | nepakeista |
| 1996 | 6002.30 | pakeista |
| 1992 | 6002.30 | pakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
Privalomi sprendimai dėl panašių prekių 7
JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
- N342123 U.S. CBP
The tariff classification of two knit fabrics from China
- N304359 U.S. CBP
The tariff classification of a two man-made fiber warp knit fabrics from China
- N293697 U.S. CBP
The tariff classification of a polyester/spandex printed fabric from Taiwan
- N291188 U.S. CBP
The tariff classification of a polyester/spandex single span foil printed knit fabric from Korea
- N291169 U.S. CBP
The tariff classification of a polyester/spandex warp knit fabric from Korea
- N286760 U.S. CBP
The tariff classification of a polyester/lyocell/elastomeric double knit pillow ticking fabric from China.
iš viso sprendimų dėl šio kodo: 7
ES kombinuotojoje nomenklatūroje 6004.10 subpozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; trečiųjų šalių muito norma yra 8 %.
Turkijos muitų tarifo 6004.10 subpozicijoje yra 6 tarifinės eilutės, o įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 8 %.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 140 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 8 %.
Šios subpozicijos prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 317,7 mln. € – 9 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Kinija (41 %), antras – Turkija.
Šių prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 8 mlrd. USD (per metus +18 %).
Pirmoje vietoje pagal eksportą – Kinija (5 mlrd. USD), antroje – Taivanas.
Klausimai ir atsakymai
Kurių sudėtyje elastomeriniai siūlai sudaro ne mažiau kaip 5 % masės…: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 6004.10 subpozicijoje (6004 pozicija), XI skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 6004.10 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 6004.10 yra 8 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 6004.10 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 6004.10 yra 8 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 6004.10?
Kinija: 5 mlrd. USD 2024 m. (58,9 % pasaulio eksporto).
Iš kurių šalių 6004.10 subpozicijos prekes galima importuoti į ES be muito?
Pagal prekybos susitarimus ar lengvatų sistemas muitas netaikomas 140 šalių kilmės prekėms (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Prekės turi atitikti susitarimo kilmės taisykles, o importuotojas turi turėti kilmės įrodymą; kitu atveju taikoma standartinė norma – 8 %. Konkrečios šalies normą pamatysite pasirinkę ją aukščiau.
Iš kur ES importuoja 6004.10 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Kinija (41 %), Turkija (29 %) ir Serbija (9 %). Bendras importas – 317,7 mln. €.