Subpozicija · Skirsnis 90 · Pozicija 9004
9004.10: Regėjimo korekcijos akiniai, apsauginiai: akiniai nuo saulės
Akiniai nuo saulės
Oficialus aprašymas Akiniai nuo saulės
9004.10 subpozicija – akiniai nuo saulės – priklauso 9004 pozicijai 90 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 9004 10 Akiniai nuo saulės:
- 9004 10 10 Su optiškai apdorotais lęšiais 2,9 %p/st
- Kiti:
- 9004 10 91 Su plastikiniais lęšiais 2,9 %p/st
- 9004 10 99 Kiti 2,9 %p/st
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 3
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 4
- Importo kontrolėIšleidimo į laisvą apyvartą ribojimas
- Taikoma kilmės šalims
- Irakas, Sirija
- Teisės aktas
- Regulation 1210/03, Regulation 1332/13
- Importo kontrolėImporto kontrolė - CITES
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Teisės aktas
- Regulation 0966/23
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Lengvatinės normos pagal šalis
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 2,9 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indija, Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis ir dar 7Indija, Indonezija, Kenija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Europos Ekonominė Erdvė | Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Šveicarija | Šveicarija | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Farerų Salos | Farerų Salos | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Meksika | Meksika | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | Be muito |
| muitų sąjunga ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinės Valstijos | Jungtinės Valstijos | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 648,9 mln. € | 56,1 % | −0,7 % | |
| 167,7 mln. € | 14,5 % | −2,2 % | |
| 126 mln. € | 10,9 % | +2,4 % | |
| 45,9 mln. € | 4 % | +83 % | |
| 37,3 mln. € | 3,2 % | −14,8 % | |
| 26,9 mln. € | 2,3 % | −1,7 % | |
| 21,5 mln. € | 1,9 % | −4,8 % | |
| 15,5 mln. € | 1,3 % | +208,3 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 72,3 tūkst. USD72,3 tūkst. USD+3,2 mln. USD+25,7 mln. USD+> 245,1 mln. USD
Eksportas: 187
- Italija: 3,5 mlrd. USD
- Kinija: 3,2 mlrd. USD
- Jungtinės Valstijos: 615,3 mln. USD
- Japonija: 388,6 mln. USD
- Prancūzija: 251,2 mln. USD
- Vokietija: 245,1 mln. USD
- Ispanija: 117,4 mln. USD
- Taivanas: 115,2 mln. USD
- Nyderlandai: 113,1 mln. USD
- Tailandas: 101,7 mln. USD
- Šveicarija: 65,9 mln. USD
- Pietų Korėja: 58,5 mln. USD
- Brazilija: 57,7 mln. USD
- Lenkija: 57,3 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 55,7 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 37 mln. USD
- Meksika: 26,6 mln. USD
- Čekija: 25,7 mln. USD
- Švedija: 24,3 mln. USD
- Austrija: 20,8 mln. USD
- Portugalija: 17,6 mln. USD
- Singapūras: 17,3 mln. USD
- Turkija: 16,6 mln. USD
- Belgija: 14,9 mln. USD
- Danija: 14 mln. USD
- Vietnamas: 12,8 mln. USD
- Airija: 12,3 mln. USD
- Latvija: 10,3 mln. USD
- Bangladešas: 10 mln. USD
- Kanada: 9,5 mln. USD
- Vengrija: 9,2 mln. USD
- Australija: 9 mln. USD
- Slovėnija: 8,2 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 7,9 mln. USD
- Kroatija: 7,9 mln. USD
- Rumunija: 7,3 mln. USD
- Estija: 6,8 mln. USD
- Indija: 6,7 mln. USD
- Graikija: 6,2 mln. USD
- Armėnija: 5,6 mln. USD
- Pietų Afrika: 4,4 mln. USD
- Serbija: 3,9 mln. USD
- Lietuva: 3,9 mln. USD
- Norvegija: 3,5 mln. USD
- Slovakija: 3,2 mln. USD
- Čilė: 2,6 mln. USD
- Malaizija: 2,5 mln. USD
- Saudo Arabija: 2,5 mln. USD
- Izraelis: 2,5 mln. USD
- Mauricijus: 2,4 mln. USD
- Bahreinas: 2,3 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Makao: 2 mln. USD
- Suomija: 2 mln. USD
- Pakistanas: 1,8 mln. USD
- Bulgarija: 1,8 mln. USD
- Kambodža: 1,8 mln. USD
- Kipras: 1,6 mln. USD
- Peru: 1,5 mln. USD
- Rusija: 1,4 mln. USD
- Indonezija: 1,4 mln. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 1,6 mln. USD1,6 mln. USD+17,3 mln. USD+93,7 mln. USD+> 359,3 mln. USD
Importas: 219
- Jungtinės Valstijos: 1,8 mlrd. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 776,6 mln. USD
- Italija: 694,3 mln. USD
- Prancūzija: 579,8 mln. USD
- Vokietija: 483,8 mln. USD
- Meksika: 382,5 mln. USD
- Ispanija: 359,3 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 297,8 mln. USD
- Kinija: 255,6 mln. USD
- Japonija: 241,7 mln. USD
- Turkija: 236 mln. USD
- Kanada: 195,5 mln. USD
- Nyderlandai: 190 mln. USD
- Pietų Korėja: 185,7 mln. USD
- Šveicarija: 185,4 mln. USD
- Lenkija: 166 mln. USD
- Australija: 156,7 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 149,7 mln. USD
- Malaizija: 133,6 mln. USD
- Austrija: 111,4 mln. USD
- Indija: 97,5 mln. USD
- Rusija: 93,7 mln. USD
- Brazilija: 79 mln. USD
- Portugalija: 69,8 mln. USD
- Graikija: 66,9 mln. USD
- Tailandas: 59,5 mln. USD
- Švedija: 58,1 mln. USD
- Singapūras: 57,9 mln. USD
- Izraelis: 57,6 mln. USD
- Belgija: 57,4 mln. USD
- Saudo Arabija: 52,4 mln. USD
- Norvegija: 42,5 mln. USD
- Čekija: 42,4 mln. USD
- Pietų Afrika: 41,4 mln. USD
- Danija: 40,9 mln. USD
- Vietnamas: 40,8 mln. USD
- Taivanas: 36,9 mln. USD
- Čilė: 33,8 mln. USD
- Indonezija: 33,1 mln. USD
- Kirgizija: 31,7 mln. USD
- Airija: 31 mln. USD
- Suomija: 28,3 mln. USD
- Peru: 28 mln. USD
- Vengrija: 27,2 mln. USD
- Kataras: 26,7 mln. USD
- Rumunija: 26,1 mln. USD
- Kroatija: 25,1 mln. USD
- Kolumbija: 23,7 mln. USD
- Kazachstanas: 23,3 mln. USD
- Paragvajus: 21,2 mln. USD
- Slovakija: 21 mln. USD
- Naujoji Zelandija: 20,8 mln. USD
- Kuveitas: 18,8 mln. USD
- Bulgarija: 18,4 mln. USD
- Ukraina: 17,3 mln. USD
- Serbija: 16 mln. USD
- Filipinai: 15,6 mln. USD
- Marokas: 15,5 mln. USD
- Slovėnija: 15,3 mln. USD
- Estija: 12,9 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 3,5 mlrd. USD | 37 % | |
| 2 | 3,2 mlrd. USD | 34,7 % | |
| 3 | 615,3 mln. USD | 6,6 % | |
| 4 | 388,6 mln. USD | 4,2 % | |
| 5 | 251,2 mln. USD | 2,7 % | |
| 6 | 245,1 mln. USD | 2,6 % | |
| 7 | 117,4 mln. USD | 1,3 % | |
| 8 | 115,2 mln. USD | 1,2 % | |
| 9 | 113,1 mln. USD | 1,2 % | |
| 10 | 101,7 mln. USD | 1,1 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 1,8 mlrd. USD | 18,8 % | |
| 2 | 776,6 mln. USD | 8,3 % | |
| 3 | 694,3 mln. USD | 7,4 % | |
| 4 | 579,8 mln. USD | 6,2 % | |
| 5 | 483,8 mln. USD | 5,2 % | |
| 6 | 382,5 mln. USD | 4,1 % | |
| 7 | 359,3 mln. USD | 3,8 % | |
| 8 | 297,8 mln. USD | 3,2 % | |
| 9 | 255,6 mln. USD | 2,7 % | |
| 10 | 241,7 mln. USD | 2,6 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 164
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 10 %muito mediana
- 29šalių be muito skaičius (MFN)
- 40 %didžiausias: Egiptas, Argentina, Alžyras
164
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
| 10 % | 2018 · HS 2012 | ||
| 2 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 15 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 2 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2021 · HS 2007 | ||
| 35 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 13 % | 0 % – 25 % | 2023 | |
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 40 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 2,9 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 13 % | 5 % – 20 % | 2020 · HS 2017 | |
| 15 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 5,3 % | 2023 | ||
| 5 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 2 % | 2023 | ||
| 2 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2002 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 7 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2002 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 18 % | 5 % – 30 % | 2021 · HS 2017 | |
| 0,5 %* | 2021 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 25 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 2,5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 3 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 4 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 3 % | 2023 | ||
| 3 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 0 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 8 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2022 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2007 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 0,3 %* | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 9 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 28 % | 2023 | ||
| 0 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 0,1 % | 0,1 % – 0,2 % | 2023 | |
| 20 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 88423 Spectacles, goggles & the like, corrective, protective/other
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Vartojimo prekės · BEC 713202
- Produktas CPC 2.1
- 48312 Spectacles, goggles and the like, corrective, protective or other
- Veikla ISIC Rev. 4
- 3250 Manufacture of medical and dental instruments and supplies
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 9004.10 | pakeista |
| 2012 | 9004.10 | pakeista |
| 2007 | 9004.10 | pakeista |
| 2002 | 9004.10 | pakeista |
| 1996 | 9004.10 | pakeista |
| 1992 | 9004.10 | pakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
Privalomi sprendimai dėl panašių prekių 14
JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
- N349381 U.S. CBP
The tariff classification of plastic sound damping earmuffs and glasses from China.
- N343778 U.S. CBP
The tariff classification of Shamrock glasses from China
- N343877 U.S. CBP
The tariff classification of party favor sunglasses from China
- N342166 U.S. CBP
The tariff classification of reader sunglasses from China
- N333508 U.S. CBP
The tariff classification of electrochromic eyewear from China
- N332787 U.S. CBP
The tariff classification of a costume accessory kit from China
- 600014160 HMRC
Sunglasses Anti-glare side-shield. Hydrophobic outer coating sheds water and reduces salt residue. FFT - Floating Frame Technology. 7-layer TAC Polarized lens for reduced glare and 100% UV 400 protection. The lenses are made from TAC- Tri acetate. The sunglasses are available in a variety of…
- 600014161 HMRC
The sunglasses have an Anti-glare side-shield. Hydrophobic outer coating sheds water and reduces salt residue. FFT - Floating Frame Technology. 7-layer TAC Polarized lens for reduced glare and 100% UV 400 protection. The lenses are made from TAC- Tri acetate. The sunglasses are available in a…
- 600013272 HMRC
Sunglasses with removable adjustable headband. They have floating frame technology (FFT) with impact resistant polycarbonate polarized lens, 100% UV 400 protection and anti-glare side shield and have a water-resistant coating. They are available in two colours blue and black/silver mirror.…
- 600011292 HMRC
A pair of black sunglasses with optically worked lenses made of polarised bifocal polycarbonate (PC) plastic. The sunglasses have a black frame with black tinted UV400 lenses. The lenses of the sunglasses are polarised. There is writing on the frame. Packaged in a material sleeve and then into a…
- 600010747 HMRC
A pair of black sunglasses with optically worked lenses made of polarised bifocal polycarbonate (PC) plastic. The sunglasses have a black plastic frame with black tinted UV400 lenses. The lenses of the sunglasses are polarised. There is writing on the frame. Packaged in a material sleeve and then…
- 600010705 HMRC
A pair of black sunglasses. The sunglasses have a black frame with black tinted UV400 plastic lenses. The Lenses of the sunglasses are polarised. The lenses are made of TAC plastic. There is writing on the frame. Available with different coloured lenses. Packaged in a material sleeve and then into…
iš viso sprendimų dėl šio kodo: 14
ES kombinuotosios nomenklatūros 9004.10 subpozicijoje yra 3 tarifinės eilutės, o trečiųjų šalių muito norma yra 2,9 %.
Turkijos muitų tarife 9004.10 subpozicija suskirstyta į 3 tarifines eilutes; įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 2,9 %.
Į ES importuojamoms prekėms iš 153 šalių gali būti taikoma lengvatinė muito norma vietoj standartinės 2,9 % normos (lengvatos pagrindas, pvz.: GSP-EBA arba CARIFORUM); iš jų 153 šalių prekėms muitas netaikomas.
Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota šios subpozicijos prekių už 1,2 mlrd. € – 2 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 85,24 € už kg; didžiausias tiekėjas – Kinija (56 %), antras – Japonija.
2024 m. pasaulio šių prekių eksportas siekė 9,4 mlrd. USD – 2,4 % daugiau nei 2023 m.
Daugiausia eksportavo Italija (37 % viso eksporto), antroje vietoje – Kinija.
Klausimai ir atsakymai
Regėjimo korekcijos akiniai, apsauginiai: akiniai nuo saulės: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 9004.10 subpozicijoje (9004 pozicija), XVIII skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 9004.10 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 9004.10 yra 2,9 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 9004.10 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 9004.10 yra 2,9 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 9004.10?
Italija: 3,5 mlrd. USD 2024 m. (37 % pasaulio eksporto).
Iš kurių šalių 9004.10 subpozicijos prekes galima importuoti į ES be muito?
Pagal prekybos susitarimus ar lengvatų sistemas muitas netaikomas 153 šalių kilmės prekėms (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Prekės turi atitikti susitarimo kilmės taisykles, o importuotojas turi turėti kilmės įrodymą; kitu atveju taikoma standartinė norma – 2,9 %. Konkrečios šalies normą pamatysite pasirinkę ją aukščiau.
Iš kur ES importuoja 9004.10 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Kinija (56 %), Japonija (15 %) ir Jungtinės Valstijos (11 %). Bendras importas – 1,2 mlrd. €.