Turkijos muitų tarifas · GTİP kodas · HS 2601.11
2601.11.00.00.00: Neaglomeruota geležies rūda: Demir cevherleri ve zenginleştirilmiş demir cevherleri: aglomere edilmemiş
Neaglomeruota geležies rūda
✓ Galima naudoti muitinės deklaracijoje Duomenys: Turkijos muitų tarifas, galioja nuo 2026 m. sausio 1 d. · patikrinta 2026 m. spalio 24 d.
Šios eilutės oficialaus teksto lietuvių kalba nėra; ji rodoma jos tarifo kalba.
- 2601 Demir cevherleri ve zenginleştirilmiş demir cevherleri (kavrulmuş demir piritleri dahil) :
- Demir cevherleri ve zenginleştirilmiş demir cevherleri (kavrulmuş demir piritleri hariç):
- 2601.11.00.00.00 Aglomere edilmemiş
Kiek mokėsite
Importas: Turkija
Turkijai nurodyti 2026 m. importo režimo sprendimo taikomi muitai Prekybos ministerijos konsoliduota redakcija (pakeitimai iki 2026 m. rugpjūčio). Prie jų pridedamas papildomas muitas (İGV), o kai kurioms žemės ūkio prekėms – papildomas finansinis įsipareigojimas (EMY). Išnašos gali sumažinti normą tam tikroms šalims ar laikotarpiams: žr. tarifinės eilutės puslapį.
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Šiai kilmės šaliai papildomų priemonių neužregistruota.
Lengvatinės normos pagal šalis
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
2601.11 Geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies: neaglomeruoti
Teisinės pastabos
Pastabos
1. Šiam skirsniui nepriskiriami:
a) šlakai arba panašios pramonės atliekos, perdirbtos į makadamą (2517 pozicija);
b) gamtinis magnio karbonatas (magnezitas), degtas arba nedegtas (2519 pozicija);
c) naftos alyvų saugyklų šlamai, daugiausia sudaryti iš šių alyvų (2710 pozicija);
d) tomamilčiai, priskiriami 31 skirsniui;
e) šlako vata, akmens vata ir panašios mineralinės vatos (6806 pozicija);
f) tauriųjų metalų arba netauriųjų metalų, plakiruotų tauriaisiais metalais, atliekos arba laužas; kitos atliekos arba laužas, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų arba tauriųjų metalų junginių, daugiausia tinkamų naudoti tauriųjų metalų regeneravimui (7112 arba 8549 pozicija); arba
g) vario, nikelio arba kobalto šteinai, pagaminti naudojant bet kurį lydymo procesą (XV skyrius).
2. 2601–2617 pozicijose „rūdos“ įvardija mineraloginių rūšių mineralus, faktiškai naudojamus metalurgijos pramonėje gyvsidabriui, metalams, priskiriamiems 2844 pozicijai, arba metalams, priskiriamiems XIV arba XV skyriui, išgauti, net jeigu jie neskirti naudoti metalurgijoje. Tačiau 2601–2617 pozicijoms nepriskiriami mineralai, apdoroti metalurgijos pramonėje paprastai nenaudojamais būdais.
3. 2620 pozicijai priskiriami tik:
a) šlakas, pelenai ir liekanos, naudojami pramonėje arba metalams išgauti, arba kaip pagrindinės medžiagos metalų cheminiams junginiams gaminti, išskyrus pelenus ir liekanas, susidariusius deginant buitines atliekas (2621 pozicija); ir
b) šlakas, pelenai ir liekanos, turintys arseno, kurių sudėtyje yra arba nėra metalų, naudojami pramonėje arsenui arba metalams išgauti, arba jų cheminiams junginiams gaminti.
GTİP kodas 2601.11.00.00.00 – tai Turkijos muitų tarifo tarifinė eilutė, priklausanti HS subpozicijai 2601.11 (geležies rūdos ir koncentratai, išskyrus degtus geležies: neaglomeruoti).
Įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 0 % (be muito).
Tos pačios HS subpozicijos normos kituose tarifuose: ES be muito, JAV be muito, JK be muito, Kanada be muito, Meksika be muito, Brazilija be muito, Argentina be muito, Peru be muito, Naujoji Zelandija be muito, Japonija be muito, Taivanas be muito, GCC 5 %, Šveicarija be muito, Norvegija be muito, Šiaurės Makedonija be muito ir Nigerija 5 %.
2024 m. Turkija importavo HS subpozicijos 2601.11 prekių už 441 mln. USD; didžiausias tiekėjas – Brazilija.
Klausimai ir atsakymai
Koks importo muitas kodui 2601.11.00.00.00 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 0 % (be muito). Faktiškai taikoma norma nustatoma Importo režimo sprendimu ir gali skirtis pagal kilmės šalį.
Iš kurių šalių Turkija importuoja šias prekes?
Visoje 2601.11 subpozicijoje 2024 m. didžiausias tiekėjas buvo Brazilija (334 mln. USD), antroje vietoje – Pietų Afrika.