2404 92 00: Skirti vartoti per odą

Tikslas

Šis rūkymo bandymas parengtas siekiant nustatyti suderintą metodą, kurį taikant 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką (kurį galima rūkyti be tolesnio apdorojimo) būtų galima atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako. Norint 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako, atliekamas rūkymo bandymas. Sijojimo bandymas atliekamas tik tuo atveju, jei mėginio neįmanoma rūkyti be tolesnio (pramoninio) apdorojimo.

Įvadas

2403 19 subpozicijoje žodžių junginys „tinkamas rūkyti“ reiškia, kad iš gaminio galima susukti suktinę, prikimšti jo cigaretės tūtelę arba pypkę ir jis gali sudegti per kelis dūmo traukimo ciklus.

Bandymo principas

Ar tabako mėginį galima rūkyti, vertinama keliais būdais: susukant jį į rūkomąjį popierių suktinei cigaretei padaryti, prikemšant cigaretės tūtelę arba prikemšant pypkę. Pypkė ir padarytos cigaretės uždegamos ir rūkomos. Vertinamas užsidegimo ir rūkymo procesas.

Taikymo sritis

Bandymas taikomas bet kokiam tabakui arba tabako gaminiams, įskaitant tabako gaminių dalis, kaip antai cigarų užpildą. Bandymas gali būti pavojingas, jei mėginys yra užkrėstas pelėsiais (paveiktas pelėsių).

Įranga

Temperatūros ir drėgmės reguliavimo dėžė mėginiui kondicionuoti (temperatūra – 22 ± 1 °C, drėgmė – 60 ± 3 %)

Cigarečių kimštuvas

Rūkomasis popierius (ilgis – 70 mm, plotis – 37 mm)

Cigarečių tūtelės (skersmuo – 7,3 mm, ilgis (įskaitant filtrą) – 85 mm)

Žiebtuvėlis

Šepetėlis cigarečių kimštuvui valyti

Pypkė

Pypkės kimštukas

Įrankiai pypkei valyti

Rūkymo įrenginys (atitinkantis standarto ISO 3308 reikalavimus)

Mėginio ruošimas

Mėginys gerai išmaišomas ir, jei reikia, supilamas kūgis ir ketvirčiuojant paimama mėginio dalis. Jei mėginys sausas (vandens kiekis mažesnis kaip 8 % masės), jis bent 48 val. kondicionuojamas (temperatūra – 22 ± 1 °C, drėgmė – 60 ± 3 %).

Mėginio negalima kaip nors pjaustyti, laužyti, traiškyti, malti ar kitaip smulkinti.

Bandymo procedūra

Cigarečių kimštuvas ir pypkė išvalomi.

Pypkė:

• Reikiamas mėginio kiekis (bent 5,0 g) sukemšamas į pypkę iki pypkės galvutės krašto.

• Tabakas pypkėje uždegamas žiebtuvėliu ir atsargiai paspaudžiamas pypkės kimštuku. Pypkė rūkoma traukiant dūmą reguliariais maždaug 1 minutės intervalais.

Cigaretės:

• Rūkomasis popierius. Ant rūkomojo popieriaus suberiamas reikiamas mėginio kiekis ir susukama ritinėlio pavidalo suktinė.

• Cigarečių kimštuvas. Į cigarečių kimštuvą įberiamas reikiamas mėginio kiekis (bent 0,5 g) ir vadovaujantis konkretaus kimštuvo naudojimo instrukcijomis padaroma cigaretė.

• Paruoštos cigaretės uždegamos žiebtuvėliu ir paliekamos smilkti netraukiant dūmo (kad sudegtų perteklinis popierius). Cigaretė rūkoma traukiant dūmą reguliariais maždaug 30–60 sekundžių intervalais (priklausomai nuo tabako kokybės), dūmo traukimo ciklo trukmė – apie 2 sekundės.

Bandymo vertinimas (tipiški pavyzdžiai)

Jei vieno iš rūkymo bandymų rezultatas yra teigiamas, tabaką galima rūkyti (2403 19 subpozicija).

Iš kai kurių mėginių (ypač iš tabako liekanų) įmanoma susukti praktiškai beformes „suktines“. Jei tokios „suktinės“ prieš uždegant išyra arba iš uždegtos „suktinės“ po pirmojo dūmo traukimo ciklo išbyra „tabako dalelių“, fiksuojamas toks rezultatas: „neįmanoma susukti cigaretės“.

Literatūra

ISO 3402. Tabakas ir tabako gaminiai. Kondicionavimo ir tyrimo aplinka.

Norint 2403 pozicijai priskiriamą perdirbtą tabaką atskirti nuo 2401 pozicijai priskiriamo neperdirbto tabako, atliekamas rūkymo bandymas. Sijojimo bandymas atliekamas tik tuo atveju, jei mėginio neįmanoma rūkyti be tolesnio (pramoninio) apdorojimo.

Metodo principas

Metodas grindžiamas mėginio masės dalių, liekančių ant skirtingo akučių dydžio sietų, nustatymu, siekiant atskirti 2401 20 subpozicijai priskiriamus gaminius nuo 2401 30 subpozicijai priskiriamų gaminių.

Jei ne mažiau kaip 50 % masės mėginio dalelių yra didesnės kaip 3,15 mm (plg. CORESTA metodą Nr. 16), mėginys laikomas tabaku, iš kurio lapų iš dalies arba visiškai pašalintos vidurinės gyslos (2401 20 subpozicija).

Jei daugiau kaip 50 % masės dalelių yra mažesnės kaip 3,15 mm (pagal vieną iš visų trijų matmenų), mėginys laikomas tabako liekanomis (2401 30 subpozicija).

Taikymas

Rezultatams įtakos gali turėti fizikinės ir cheminės mėginio savybės ir keletas kitų veiksnių:

• Mėginio tankis ir mėginio dydis turi įtakos sijojimo trukmei ir yra svarbūs įvertinant tiriamąją mėginio dalį.

• Mėginio trapumas turi įtakos mėginio trupėjimui, kai jis ruošiamas ir sijojamas.

• Elektrostatinės ir magnetinės savybės turi įtakos mėginio polinkiui suirti ar sukibti į gumulus.

• Mėginio higroskopiškumas turi įtakos mėginio masei ir dalelių dydžiui.

Įranga

Temperatūros ir drėgmės reguliavimo dėžė mėginiui kondicionuoti (temperatūra – 22 ± 1 °C, drėgmė – 60 ± 3 %)

Analizinės svarstyklės, kurių tikslumas ne mažesnis kaip 0.01 g

Standarto ISO 3310-1 reikalavimus (pintas metalinis vielinis tinklas, kvadratinės akutės) atitinkančių apskritų sietų komplektas; sieto skersmuo – 200 mm, sieto aukštis – 50 mm, akučių skersmuo – 0,4 mm, 3,15 mm ir 6.3 mm

Ultragarsinė vonelė sietams valyti

Vibracinis sietų kratytuvas, galintis sukelti 50 Hz dažnio ir 3 mm amplitudės vibraciją

Sietų komplekto dugnas ir dangtis

Šepetėlis mėginio dalelėms iš sietų pašalinti

Mėginio ruošimas

Mėginys gerai išmaišomas ir, jei reikia, supilamas kūgis, ketvirčiuojant paimama mėginio dalis ir padalijama į dvi tiriamąsias dalis.

Mėginys pasveriamas (50–150 g) ir bent 48 val. kondicionuojamas 22 ± 1 °C temperatūroje esant 60 ± 3 % drėgmei.

Toliau visi veiksmai su mėginiu turėtų būti atliekami kontroliuojamoje aplinkoje, kurios temperatūra – 22 ± 1 °C, o drėgmė – 60 ± 5 %. Bandymo temperatūrą ir drėgmę reikėtų išmatuoti ir šiuos duomenis įtraukti į bandymo ataskaitą. Taip pat reikėtų išmatuoti atmosferos slėgį ir, jei jis nepatenka į 86–106 kPa intervalą, šiuos duomenis įtraukti į bandymo ataskaitą.

Metodas

Sietai turėtų būti švarūs ir neapgadinti. Kiekvienas sietas tiksliai pasveriamas (0,01 g tikslumu). Sietai dedami vienas ant kito taip: dugnas (indas dulkėms surinkti), sietas, kurio akučių skersmuo mažiausias, kiti sietai akučių skersmens didėjimo tvarka ir dangtis.

Kondicionuotas mėginys pasveriamas 0,01 g tikslumu ir tolygiai paskirstomas ant viršutinio sieto, kuris po to uždengiamas dangčiu.

Sietų komplektas dedamas į vibracinį sietų kratytuvą ir 5–15 minučių (priklausomai nuo mėginio svorio) veikiamas 50 Hz dažnio 3 mm amplitudės vibracija.

Baigus sijoti, sietų komplektas išimamas iš kratytuvo.

Nuimamas sieto dangtis ir viršutinis sietas. Prie viršutinio sieto kraštų prikibusios dulkių dalelės šepetėliu nubraukiamos į sietą ir tada penkis kartus krestelėjus sietą ranka šios dalelės išsijojamos į žemiau esantį sietą (sietą, kurio akučių skersmuo mažesnis).

Šios dulkės palaipsniui pašalinamos iš visų sietų. Kiekvienas sietas su mėginio dalelėmis pasveriamas (0,01 g tikslumu), taip pat pasveriamas dugnas, kuriame surinktos dulkės.

Lygiagrečiai atliekamas bandymas su kita mėginio tiriamąja dalimi.

Skaičiavimai

Rezultatai apskaičiuojami kaip konkrečiame siete likusi mėginio masės dalis (likutis). Kiekviename siete likusi mėginio masės dalis Z X apskaičiuojama pagal formulę:

% masės, kur

m R – konkretaus sieto ir jo likučio masė (g), m X – konkretaus sieto masė (g), o m S – mėginio masė (g).

Sijojimo išeiga Y S apskaičiuojama pagal formulę:

%, kur

m R – konkretaus sieto ir jo likučio masė (g), m X – konkretaus sieto masė (g), o m S – mėginio masė (g).

Rezultatų vertinimas ir pateikimas

Sijojimo išeiga turėtų būti didesnė kaip 99 %. Jei taip nėra, visą bandymą reikėtų pakartoti su kita mėginio dalimi. Mėginio kondicionavimas tikrinamas pagal standartą ISO 3402.

Rezultatai pateikiami kaip mėginio masės dalis (likutis konkrečiuose sietuose) masės procentais (% masės), suapvalinta iki dešimtųjų. Į bandymo ataskaitą įtraukiami ir šie duomenys: sietų akučių skersmuo, sijojimo trukmė, vibracijos amplitudė ir dažnis, mėginio masė, bandymo aplinkos temperatūra ir drėgmė.

Metrologiniai parametrai

Kiekybinio nustatymo riba – 5 % masės.

Pakartojamumo riba – 1,5 % masės, kai mėginio masės dalis yra 5–20 % masės. Kai mėginio masės dalis didesnė kaip 20 % masės, pakartojamumo riba r = 0,06 × ZX.

Matavimo neapibrėžtis – 2 % masės, kai mėginio masės dalis yra 5–20 % masės. Kai mėginio masės dalis didesnė kaip 20 % masės, matavimo neapibrėžtis U = 0,1 × ZX.

Literatūra

CORESTA rekomenduojamas metodas Nr. 16: lapalakščių juostelių granuliometrinės sudėties nustatymas. ISO 2395. Laboratoriniai sietai ir bandomasis sijojimas. Aiškinamasis žodynas.

ISO 3310-1. Laboratoriniai sietai. Techniniai reikalavimai ir bandymai. 1 dalis. Laboratoriniai pinto metalinio vielinio tinklo sietai.

ISO 3402. Tabakas ir tabako gaminiai. Kondicionavimo ir tyrimo aplinka.