Subpozicija · Skirsnis 20 · Pozicija 2009
2009.11: Nefermentuotos vaisių arba riešutų sultys: apelsinų sultys, užšaldytos
Užšaldytos apelsinų sultys
Oficialus aprašymas Užšaldytos
2009.11 subpozicija – užšaldytos apelsinų sultys – priklauso 2009 pozicijai 20 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 2009 11 Užšaldytos:
- Kurių Brikso vertė didesnė kaip 67:
- 2009 11 11 Kurių vertė ne didesnė kaip 30 € už 100 kg neto masės 33,6 + 20,6 €/100 kg/net—
- 2009 11 19 Kitos 33,6 %—
- Kurių Brikso vertė ne didesnė kaip 67:
- 2009 11 91 Kurių vertė ne didesnė kaip 30 € už 100 kg neto masės ir kurių sudėtyje pridėtojo cukraus kiekis didesnis kaip 30 % masės 15,2 + 20,6 €/100 kg/net—
- 2009 11 99 Kitos 15,2 %—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 8
- Papildomas muitasPapildomi muitai 50 % su dokumentu Y-155 (Tiesiogiai arba netiesiogiai iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos eksportuojami produktai) · kitu atveju be muito
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Baltarusija, Rusija
- Teisės aktas
- Regulation 1227/25
- Dokumentai
- Y155 Tiesiogiai arba netiesiogiai iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos eksportuojami produktai
- Papildomas muitasPapildomi muitai 50 %
- Taikoma kilmės šalims
- Baltarusija, Rusija
- Teisės aktas
- Regulation 1227/25
- Tarifinė kvotaNelengvatinė tarifinė kvota 20 %
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Baltarusija, Jungtinė Karalystė, Rusija
- Galioja
- iki 2026 m. gruodžio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 1988/20
- Tarifinės eilutės
- 2 iš 4 eilučių
- Tarifinė kvotaNelengvatinė tarifinė kvota 13 %
- Tik
- 2009 11 99 11 With a degree of concentration higher than 20!o! brix
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Baltarusija, Jungtinė Karalystė, Rusija
- Galioja
- iki 2026 m. gruodžio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 1988/20
- Tarifinės eilutės
- 1 iš 4 eilučių
- Tarifinė kvotaNelengvatinė tarifinė kvota 13 %
- Tik
- 2009 11 99 19 Other
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Baltarusija, Jungtinė Karalystė, Rusija
- Galioja
- iki 2026 m. gruodžio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 1988/20
- Tarifinės eilutės
- 1 iš 4 eilučių
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 3
- Importo kontrolėEkologiškų produktų importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija
- Teisės aktas
- Regulation 2306/21
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Lengvatinės normos pagal šalis
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 15,2 % – 33,6 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| susitarimas ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Islandija | Islandija | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Afrika | Pietų Afrika | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Norvegija | Norvegija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų AfrikaKvota | Pietų Afrika | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | 4,5 % – 10 % |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | 4,5 % – 10 % |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | 11,7 % – 28,5 % |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 13,8 % – 30,5 % |
| susitarimas ES–MeksikaKvota | Meksika | 14,2 % |
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 45,9 mln. € | 34,8 % | +16,9 % | |
| 23,6 mln. € | 17,9 % | −57,1 % | |
| 23,5 mln. € | 17,8 % | −48,9 % | |
| 9,9 mln. € | 7,5 % | −39,3 % | |
| 9,4 mln. € | 7,2 % | +49,9 % | |
| 8,5 mln. € | 6,4 % | +76,1 % | |
| 2,9 mln. € | 2,2 % | +1 147,7 % | |
| 2,5 mln. € | 1,9 % | −2 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 366 tūkst. USD366 tūkst. USD+4 mln. USD+37 mln. USD+> 120 mln. USD
Eksportas: 110
- Brazilija: 1,2 mlrd. USD
- Meksika: 533 mln. USD
- Ispanija: 176 mln. USD
- Izraelis: 120 mln. USD
- Nyderlandai: 109 mln. USD
- Italija: 104 mln. USD
- Egiptas: 89 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 76 mln. USD
- Turkija: 44 mln. USD
- Austrija: 39 mln. USD
- Pietų Afrika: 37 mln. USD
- Kinija: 28 mln. USD
- Argentina: 24 mln. USD
- Kipras: 21 mln. USD
- Graikija: 20 mln. USD
- Panama: 16 mln. USD
- Belizas: 15 mln. USD
- Pakistanas: 15 mln. USD
- Vokietija: 13 mln. USD
- Peru: 13 mln. USD
- Kosta Rika: 12 mln. USD
- Prancūzija: 8 mln. USD
- Kanada: 7 mln. USD
- Belgija: 7 mln. USD
- Tailandas: 5 mln. USD
- Singapūras: 5 mln. USD
- Paragvajus: 4 mln. USD
- Lenkija: 4 mln. USD
- Taivanas: 4 mln. USD
- Urugvajus: 3 mln. USD
- Marokas: 3 mln. USD
- Šveicarija: 3 mln. USD
- Irakas: 3 mln. USD
- Iranas: 2 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 2 mln. USD
- Airija: 2 mln. USD
- Kuveitas: 1 mln. USD
- Gvatemala: 1 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 1 mln. USD
- Portugalija: 756 tūkst. USD
- Indija: 748 tūkst. USD
- Gana: 740 tūkst. USD
- Serbija: 739 tūkst. USD
- Australija: 689 tūkst. USD
- Malaizija: 666 tūkst. USD
- Armėnija: 659 tūkst. USD
- Zimbabvė: 608 tūkst. USD
- Danija: 548 tūkst. USD
- Rumunija: 544 tūkst. USD
- Naujoji Zelandija: 485 tūkst. USD
- Slovėnija: 479 tūkst. USD
- Čilė: 381 tūkst. USD
- Ekvadoras: 366 tūkst. USD
- Saudo Arabija: 358 tūkst. USD
- Švedija: 331 tūkst. USD
- Slovakija: 172 tūkst. USD
- Kolumbija: 152 tūkst. USD
- Centrinės Afrikos Respublika: 150 tūkst. USD
- Lietuva: 150 tūkst. USD
- Japonija: 143 tūkst. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 450 tūkst. USD450 tūkst. USD+5 mln. USD+25 mln. USD+> 80 mln. USD
Importas: 185
- Jungtinės Valstijos: 615 mln. USD
- Nyderlandai: 402 mln. USD
- Belgija: 295 mln. USD
- Japonija: 258 mln. USD
- Kinija: 186 mln. USD
- Vokietija: 80 mln. USD
- Izraelis: 68 mln. USD
- Kanada: 59 mln. USD
- Dominikos Respublika: 55 mln. USD
- Ispanija: 49 mln. USD
- Pietų Korėja: 47 mln. USD
- Italija: 39 mln. USD
- Airija: 39 mln. USD
- Lenkija: 38 mln. USD
- Australija: 37 mln. USD
- Čilė: 34 mln. USD
- Prancūzija: 28 mln. USD
- Graikija: 26 mln. USD
- Austrija: 25 mln. USD
- Saudo Arabija: 23 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 18 mln. USD
- Švedija: 17 mln. USD
- Turkija: 16 mln. USD
- Taivanas: 14 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 13 mln. USD
- Tailandas: 13 mln. USD
- Trinidadas ir Tobagas: 11 mln. USD
- Indija: 10 mln. USD
- Kipras: 10 mln. USD
- Slovėnija: 10 mln. USD
- Vietnamas: 10 mln. USD
- Serbija: 9 mln. USD
- Suomija: 9 mln. USD
- Belizas: 9 mln. USD
- Malaizija: 8 mln. USD
- Vengrija: 8 mln. USD
- Naujoji Zelandija: 8 mln. USD
- Indonezija: 8 mln. USD
- Portugalija: 7 mln. USD
- Hondūras: 7 mln. USD
- Čekija: 6 mln. USD
- Rusija: 6 mln. USD
- Ukraina: 6 mln. USD
- Fidžis: 5 mln. USD
- Kolumbija: 5 mln. USD
- Kuveitas: 5 mln. USD
- Norvegija: 4 mln. USD
- Marokas: 4 mln. USD
- Nigerija: 4 mln. USD
- Irakas: 4 mln. USD
- Gvatemala: 4 mln. USD
- Panama: 4 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 4 mln. USD
- Singapūras: 4 mln. USD
- Pietų Afrika: 4 mln. USD
- Ekvadoras: 3 mln. USD
- Urugvajus: 3 mln. USD
- Danija: 3 mln. USD
- Kataras: 3 mln. USD
- Barbadosas: 3 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 1,2 mlrd. USD | 42,6 % | |
| 2 | 533 mln. USD | 19,3 % | |
| 3 | 176 mln. USD | 6,4 % | |
| 4 | 120 mln. USD | 4,4 % | |
| 5 | 109 mln. USD | 4 % | |
| 6 | 104 mln. USD | 3,8 % | |
| 7 | 89 mln. USD | 3,2 % | |
| 8 | 76 mln. USD | 2,8 % | |
| 9 | 44 mln. USD | 1,6 % | |
| 10 | 39 mln. USD | 1,4 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 615 mln. USD | 22,3 % | |
| 2 | 402 mln. USD | 14,6 % | |
| 3 | 295 mln. USD | 10,7 % | |
| 4 | 258 mln. USD | 9,4 % | |
| 5 | 186 mln. USD | 6,7 % | |
| 6 | 80 mln. USD | 2,9 % | |
| 7 | 68 mln. USD | 2,5 % | |
| 8 | 59 mln. USD | 2,1 % | |
| 9 | 55 mln. USD | 2 % | |
| 10 | 49 mln. USD | 1,8 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 162
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 15 %muito mediana
- 11šalių be muito skaičius (MFN)
- 143 %didžiausias: Dominika, Barbadosas, Angola
162
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
| 30 % | 2018 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 60 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2021 · HS 2007 | |
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2023 | |
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2021 · HS 2017 | |
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 91 % | 40 % – 141 % | 2022 · HS 2017 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 5 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 37 %* | 2022 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 35 % | 2023 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 143 % | 135 % – 150 % | 2023 · HS 2017 | |
| 16 % | 8 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| 60 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 35 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 24 % | 15 % – 34 % | 2023 | |
| 32 % | 2023 | ||
| 7 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 40 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 40 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 12 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 10 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 32 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 0 % – 20 % | 2023 | |
| 10 % | 0 % – 12 % | 2022 · HS 2017 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 24 % | 21 % – 26 % | 2023 | |
| 7,5 % | 5 % – 10 % | 2017 · HS 2017 | |
| 7,5 % | 0 % – 15 % | 2023 | |
| 18 % | 14 % – 30 % | 2023 | |
| 7,2 %* | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 22 % | 2021 · HS 2002 | ||
| 35 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5,7 % | 0 % – 10 % | 2023 | |
| 35 % | 2023 | ||
| 7,5 % | 2023 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2021 · HS 2017 | |
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 23 % | 5 % – 40 % | 2020 · HS 2017 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 42 %* | 19 % – 65 % | 2021 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 25 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 25 % | 0 % – 50 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 14 % | 3 % – 25 % | 2021 · HS 2017 | |
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 30 % | 10 % – 50 % | 2023 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 41 %* | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 10 % | 0 % – 12 % | 2017 · HS 2017 | |
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 54 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 2,5 % | 0 % – 5 % | 2021 · HS 2017 | |
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2022 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 34 %* | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 40 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 20 % – 30 % | 2020 · HS 2012 | |
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 40 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 40 % | 2023 · HS 2007 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 12 % | 0 % – 15 % | 2023 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 32 %* | 14 % – 50 % | 2023 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 15 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 10 %* | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 7,5 % | 0 % – 15 % | 2023 · HS 2017 | |
| 40 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 59 % | 2023 | ||
| 12 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 2 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 4 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 0,4 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 0591 Orange juice
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Vartojimo prekės · BEC 113101
- Produktas CPC 2.1
- 21431 Orange juice
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1030 Processing and preserving of fruit and vegetables
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 2009.11 | nepakeista |
| 2012 | 2009.11 | nepakeista |
| 2007 | 2009.11 | nepakeista |
| 2002 | 2009.11 | nepakeista |
| 1996 | 2009.11 | nepakeista |
| 1992 | 2009.11 | nepakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
Privalomi sprendimai dėl panašių prekių 1
JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
- N301712 U.S. CBP
The tariff classification of orange juice concentrate from Brazil
Naujausi teisės aktų pakeitimai, kuriuose minimas šis kodas
Teisės aktai, kurių tekste minimas šis kodas ar jo pozicija. Patikrinkite patį aktą: kodas gali būti paminėtas ir dėl kitų priežasčių nei jo muito pakeitimas.
-
FR Doc. 2026-14542 · 91 FR 45516 · Šaltinis: federalregister.gov
-
FR Doc. 2026-11158 · 91 FR 33854 · Šaltinis: federalregister.gov
ES kombinuotojoje nomenklatūroje 2009.11 subpozicija suskirstyta į 4 tarifines eilutes; trečiųjų šalių muito norma svyruoja nuo 15,2 % iki 33,6 % (vidurkis 24,4 %). 2 tarifinėms eilutėms taikomas specifinis arba mišrus muitas.
Turkijos muitų tarifo 2009.11 subpozicijoje yra 4 tarifinės eilutės, o įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 58,5 %.
Dėl prekybos susitarimų ir lengvatų sistemų (pvz., GSP-EBA ir CARIFORUM) 111 šalių kilmės prekėms ES muitas netaikomas; standartinė norma – 15,2 % – 33,6 %.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, papildomai taikomas papildomas muitas – 50 %.
Šios subpozicijos prekių importas į ES (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): 131,8 mln. € – 31 % mažiau nei per ankstesnius 12 mėnesių; didžiausias tiekėjas – Egiptas (35 %), antras – Meksika.
Šių prekių eksportas pasaulyje 2024 m. sudarė 2,8 mlrd. USD (per metus +39,6 %).
Pirmoje vietoje pagal eksportą – Brazilija (1,2 mlrd. USD), antroje – Meksika.
Klausimai ir atsakymai
Nefermentuotos vaisių arba riešutų sultys: apelsinų sultys, užšaldytos: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 2009.11 subpozicijoje (2009 pozicija), IV skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 2009.11 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 2009.11 svyruoja nuo 15,2 % iki 33,6 %, priklausomai nuo tarifinės eilutės. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 2009.11 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 2009.11 yra 58,5 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 2009.11?
Brazilija: 1,2 mlrd. USD 2024 m. (42,6 % pasaulio eksporto).
Iš kurių šalių 2009.11 subpozicijos prekes galima importuoti į ES be muito?
Pagal prekybos susitarimus ar lengvatų sistemas muitas netaikomas 111 šalių kilmės prekėms (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Prekės turi atitikti susitarimo kilmės taisykles, o importuotojas turi turėti kilmės įrodymą; kitu atveju taikoma standartinė norma – 15,2 % – 33,6 %. Konkrečios šalies normą pamatysite pasirinkę ją aukščiau.
Ar 2009.11 subpozicijos prekėms taikomas antidempingo muitas?
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, taikomas papildomas muitas – 50 %. Priemonėje išvardytiems eksportuotojams taikomos mažesnės normos.
Iš kur ES importuoja 2009.11 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Egiptas (35 %), Meksika (18 %) ir Brazilija (18 %). Bendras importas – 131,8 mln. €.