Subpozicija · Skirsnis 20 · Pozicija 2009
2009.12: Neužšaldytos, kurių Brikso vertė ne didesnė kaip 20
Neužšaldytos apelsinų sultys, Brikso vertė ≤20
2009.12 subpozicija – neužšaldytos apelsinų sultys, Brikso vertė ≤20 – priklauso 2009 pozicijai 20 skirsnyje.
Kiek mokėsite
Importas: ES
Normos pagal nacionalines tarifines eilutes · ES kombinuotoji nomenklatūra
ES: tarifinės eilutės →- 2009 12 00 Neužšaldytos, kurių Brikso vertė ne didesnė kaip 20 12,2 %—
Papildomi muitai ir importo reikalavimai
Mokesčiai, imami be muito, ir reikalavimai, kuriuos prekės turi atitikti pasienyje.
Papildomi muitai ir mokesčiai 5
- Papildomas muitasPapildomi muitai 50 % su dokumentu Y-155 (Tiesiogiai arba netiesiogiai iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos eksportuojami produktai) · kitu atveju be muito
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Baltarusija, Rusija
- Teisės aktas
- Regulation 1227/25
- Dokumentai
- Y155 Tiesiogiai arba netiesiogiai iš Rusijos Federacijos arba Baltarusijos eksportuojami produktai
- Papildomas muitasPapildomi muitai 50 %
- Taikoma kilmės šalims
- Baltarusija, Rusija
- Teisės aktas
- Regulation 1227/25
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- iki 2026 m. spalio 31 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Muitas mažos vertės siuntomsMažos vertės siuntos muitas 3 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 0382/26
- Tvarkymo mokestisSąjungoje taikoma tvarkymo rinkliava 2 EUR
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys
- Galioja
- nuo 2026 m. lapkričio 1 d.
- Teisės aktas
- Regulation 2108/26
- Dokumentai
- Y126 Goods sold in distance sales
Importo reikalavimai 3
- Importo kontrolėEkologiškų produktų importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- visos šalys, išskyrus: Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija
- Teisės aktas
- Regulation 2306/21
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0692/14
- Dokumentai
- Y997 Ne Krymo arba Sevastopolio kilmės prekės arba prekės nėra skirtos Krymui arba Sevastopoliui (Tarybos reglamentas (ES) Nr. 692/2014, 2 ir 2b.1 straipsniai)
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- Importo kontrolė
- Taikoma kilmės šalims
- Ukraina
- Teisės aktas
- Regulation 0263/22
- Dokumentai
- Y984 Prekės, kurios nėra kilusios arba nėra skirtos vyriausybės nekontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms Donecko, Khersono, Luhansko ir Zaporizhzhia srityse
- N954 EUR.1 judėjimo sertifikatas
- N864 Sąskaitos faktūros deklaracija arba kilmės deklaracija, bet kurio eksportuotojo surašoma sąskaitoje faktūroje ar kitame komerciniame dokumente
Lengvatinės normos pagal šalis
| Susitarimas arba lengvatų sistema | Šalys | Norma |
|---|---|---|
| standartinė norma (be susitarimo) | — | 12,2 % |
| GSP-EBA (specialioji priemonė mažiausiai išsivysčiusioms šalims - viskas, išskyrus ginklus) | Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas ir dar 42Afganistanas, Angola, Bangladešas, Beninas, Bisau Gvinėja, Burkina Fasas, Burundis, Butanas, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Džibutis, Eritrėja, Etiopija, Gambija, Gvinėja, Haitis, Jemenas, Kambodža, Kiribatis, Komorai, Kongas-Kinšasa, Laosas, Lesotas, Liberija, Madagaskaras, Malavis, Malis, Mauritanija, Mianmaras (Birma), Mozambikas, Nepalas, Nigeris, Pietų Sudanas, Rytų Timoras, Ruanda, Saliamono Salos, San Tomė ir Prinsipė, Senegalas, Siera Leonė, Somalis, Sudanas, Tanzanija, Togas, Tuvalu, Uganda, Zambija | Be muito |
| CARIFORUM | Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas ir dar 10Antigva ir Barbuda, Bahamos, Barbadosas, Belizas, Dominika, Dominikos Respublika, Gajana, Grenada, Jamaika, Sent Kitsas ir Nevis, Sent Lusija, Surinamas, Šventasis Vincentas ir Grenadinai, Trinidadas ir Tobagas | Be muito |
| UŠT (Užjūrio šalys ir teritorijos) | Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai ir dar 8Antarktida, Aruba, Grenlandija, Karibų Nyderlandai, Kiurasao, Naujoji Kaledonija, Prancūzijos Pietų sritys, Prancūzijos Polinezija, Sen Bartelemi, Sen Pjeras ir Mikelonas, Sint Martenas, Volisas ir Futūna | Be muito |
| GSP+ (speciali tvaraus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė) | Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija ir dar 4Bolivija, Filipinai, Kirgizija, Mongolija, Pakistanas, Šri Lanka, Uzbekistanas, Žaliasis Kyšulys | Be muito |
| Centrinė Amerika | Gvatemala, Hondūras, Kosta Rika, Nikaragva, Panama, Salvadoras | Be muito |
| SADC EPA | Botsvana, Namibija, Svazilandas | Be muito |
| Rytų ir Pietų Afrikos valstybės | Mauricijus, Seišeliai, Zimbabvė | Be muito |
| susitarimas ES–Andora | Andora | Be muito |
| susitarimas ES–Albanija | Albanija | Be muito |
| susitarimas ES–Bosnija ir Hercegovina | Bosnija ir Hercegovina | Be muito |
| susitarimas ES–Kanada | Kanada | Be muito |
| susitarimas ES–Dramblio Kaulo Krantas | Dramblio Kaulo Krantas | Be muito |
| susitarimas ES–Čilė | Čilė | Be muito |
| susitarimas ES–Kamerūnas | Kamerūnas | Be muito |
| susitarimas ES–Kolumbija | Kolumbija | Be muito |
| susitarimas ES–Alžyras | Alžyras | Be muito |
| susitarimas ES–Ekvadoras | Ekvadoras | Be muito |
| susitarimas ES–Egiptas | Egiptas | Be muito |
| Lengvatinė kilmė pagal Europos Sąjungos ir Maroko Karalystės susitarimą pasikeičiant laiškais dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių susitarimo, steigiančio Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Maroko Karalystės asociaciją, 1 ir 4 protokolų pakeitimo. | Vakarų Sachara | Be muito |
| susitarimas ES–Fidžis | Fidžis | Be muito |
| susitarimas ES–Jungtinė Karalystė | Jungtinė Karalystė | Be muito |
| susitarimas ES–Gruzija | Gruzija | Be muito |
| susitarimas ES–Gana | Gana | Be muito |
| susitarimas ES–Islandija | Islandija | Be muito |
| susitarimas ES–Jordanija | Jordanija | Be muito |
| susitarimas ES–Japonija | Japonija | Be muito |
| susitarimas ES–Kenija | Kenija | Be muito |
| susitarimas ES–Pietų Korėja | Pietų Korėja | Be muito |
| susitarimas ES–Libanas | Libanas | Be muito |
| susitarimas ES–Marokas | Marokas | Be muito |
| susitarimas ES–Moldova | Moldova | Be muito |
| susitarimas ES–Juodkalnija | Juodkalnija | Be muito |
| susitarimas ES–Šiaurės Makedonija | Šiaurės Makedonija | Be muito |
| susitarimas ES–Naujoji Zelandija | Naujoji Zelandija | Be muito |
| susitarimas ES–Peru | Peru | Be muito |
| susitarimas ES–Papua Naujoji Gvinėja | Papua Naujoji Gvinėja | Be muito |
| susitarimas ES–Palestinos teritorija | Palestinos teritorija | Be muito |
| susitarimas ES–Serbija | Serbija | Be muito |
| susitarimas ES–Singapūras | Singapūras | Be muito |
| muitų sąjunga ES–San Marinas | San Marinas | Be muito |
| susitarimas ES–Turkija | Turkija | Be muito |
| susitarimas ES–Ukraina | Ukraina | Be muito |
| susitarimas ES–Vietnamas | Vietnamas | Be muito |
| susitarimas ES–Samoa | Samoa | Be muito |
| susitarimas ES–Kosovas | Kosovas | Be muito |
| susitarimas ES–Izraelis | Izraelis | 3,6 % |
| susitarimas ES–Tunisas | Tunisas | 3,6 % |
| susitarimas ES–MeksikaKvota | Meksika | 4,2 % |
| GSP - Bendrasis susitarimas | Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos ir dar 6Indija, Indonezija, Kongas-Brazavilis, Kuko Salos, Mikronezija, Nigerija, Niujė, Sirija, Tadžikija, Vanuatu | 8,5 % |
| Mercosur | Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus | 10,6 % |
ES: mėnesinis importas
Pagrindiniai tiekėjai, paskutiniai 12 mėnesių
| Šalis | Vertė | Dalis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| 353,1 mln. € | 85,3 % | −2,7 % | |
| 34 mln. € | 8,2 % | +115,7 % | |
| 14,6 mln. € | 3,5 % | +23,3 % | |
| 7,8 mln. € | 1,9 % | −52,6 % | |
| 765 tūkst. € | 0,2 % | +14,2 % | |
| 734 tūkst. € | 0,2 % | −21,5 % | |
| 650 tūkst. € | 0,2 % | −23,9 % | |
| 630 tūkst. € | 0,2 % | −3,9 % |
Ta pati subpozicija kituose tarifuose
Pasaulio prekyba 2024 m.
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 224,8 tūkst. USD224,8 tūkst. USD+2,6 mln. USD+25,5 mln. USD+> 208,7 mln. USD
Eksportas: 126
- Brazilija: 1,2 mlrd. USD
- Ispanija: 239,2 mln. USD
- Nyderlandai: 216,6 mln. USD
- Vokietija: 208,7 mln. USD
- Jungtinės Valstijos: 144,9 mln. USD
- Meksika: 136,2 mln. USD
- Belgija: 130,7 mln. USD
- Airija: 99,1 mln. USD
- Austrija: 41 mln. USD
- Prancūzija: 35,6 mln. USD
- Lenkija: 34,6 mln. USD
- Danija: 26,9 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 25,5 mln. USD
- Egiptas: 19 mln. USD
- Italija: 17,3 mln. USD
- Graikija: 16,3 mln. USD
- Vengrija: 12,4 mln. USD
- Marokas: 11,3 mln. USD
- Kipras: 10,8 mln. USD
- Gvatemala: 7,5 mln. USD
- Pietų Afrika: 6,6 mln. USD
- Izraelis: 5,6 mln. USD
- Turkija: 5,4 mln. USD
- Kanada: 5,4 mln. USD
- Australija: 5,1 mln. USD
- Kosta Rika: 4,2 mln. USD
- Tailandas: 3,7 mln. USD
- Kuveitas: 3,5 mln. USD
- Serbija: 3,3 mln. USD
- Hondūras: 2,8 mln. USD
- Portugalija: 2,6 mln. USD
- Rusija: 2,4 mln. USD
- Suomija: 2,3 mln. USD
- Argentina: 2,3 mln. USD
- Slovėnija: 2,1 mln. USD
- Slovakija: 1,8 mln. USD
- Čekija: 1,7 mln. USD
- Latvija: 1,4 mln. USD
- Lietuva: 1,2 mln. USD
- Saudo Arabija: 1,2 mln. USD
- Armėnija: 1 mln. USD
- Švedija: 1 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 954,5 tūkst. USD
- Kinija: 854,6 tūkst. USD
- Šveicarija: 714,7 tūkst. USD
- Bahreinas: 672,3 tūkst. USD
- Panama: 606,8 tūkst. USD
- Senegalas: 523,1 tūkst. USD
- Belizas: 491,5 tūkst. USD
- Estija: 477,6 tūkst. USD
- Naujoji Zelandija: 448,8 tūkst. USD
- Dramblio Kaulo Krantas: 374,1 tūkst. USD
- Malaizija: 339,6 tūkst. USD
- Singapūras: 330 tūkst. USD
- Indija: 305,5 tūkst. USD
- Šiaurės Makedonija: 305,5 tūkst. USD
- Gruzija: 300,8 tūkst. USD
- Bulgarija: 292,5 tūkst. USD
- Kolumbija: 247,2 tūkst. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 228,9 tūkst. USD
Prekybos vertė (USD) prekyba neužregistruota < 237,8 tūkst. USD237,8 tūkst. USD+1,5 mln. USD+12,5 mln. USD+> 120,8 mln. USD
Importas: 210
- Jungtinės Valstijos: 788,1 mln. USD
- Belgija: 331,5 mln. USD
- Nyderlandai: 292,9 mln. USD
- Prancūzija: 262,5 mln. USD
- Jungtinė Karalystė: 180,8 mln. USD
- Vokietija: 121,8 mln. USD
- Kanada: 120,8 mln. USD
- Ispanija: 65,7 mln. USD
- Airija: 51,9 mln. USD
- Švedija: 40,9 mln. USD
- Šveicarija: 35,7 mln. USD
- Austrija: 31,3 mln. USD
- Lenkija: 27,9 mln. USD
- Čekija: 23,6 mln. USD
- Italija: 17 mln. USD
- Suomija: 16,2 mln. USD
- Meksika: 16,1 mln. USD
- Danija: 16 mln. USD
- Norvegija: 15,8 mln. USD
- Pietų Korėja: 14,3 mln. USD
- Vengrija: 12,5 mln. USD
- Slovakija: 12,2 mln. USD
- Rumunija: 11 mln. USD
- Portugalija: 9,4 mln. USD
- Rusija: 8,3 mln. USD
- Slovėnija: 8,1 mln. USD
- Saudo Arabija: 7,8 mln. USD
- Japonija: 7,6 mln. USD
- Kinija: 7,2 mln. USD
- Kroatija: 7,2 mln. USD
- Lietuva: 7,1 mln. USD
- Liuksemburgas: 5,5 mln. USD
- Čilė: 4,5 mln. USD
- Ukraina: 3,6 mln. USD
- Latvija: 3,4 mln. USD
- Estija: 3,3 mln. USD
- Serbija: 3,3 mln. USD
- Bulgarija: 3,2 mln. USD
- Graikija: 3 mln. USD
- Singapūras: 2,5 mln. USD
- Islandija: 2,4 mln. USD
- Panama: 2,3 mln. USD
- Albanija: 2,1 mln. USD
- Ypatingasis Administracinis Kinijos Regionas Honkongas: 2 mln. USD
- Izraelis: 2 mln. USD
- Filipinai: 2 mln. USD
- Indija: 1,9 mln. USD
- Nikaragva: 1,8 mln. USD
- Malta: 1,8 mln. USD
- Libija: 1,7 mln. USD
- Senegalas: 1,5 mln. USD
- Jungtiniai Arabų Emyratai: 1,5 mln. USD
- Kazachstanas: 1,5 mln. USD
- Dominikos Respublika: 1,3 mln. USD
- Salvadoras: 1,2 mln. USD
- Bahamos: 1,2 mln. USD
- Botsvana: 1,1 mln. USD
- Bosnija ir Hercegovina: 1,1 mln. USD
- Kipras: 1,1 mln. USD
- Juodkalnija: 1,1 mln. USD
Didžiausi eksportuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 1,2 mlrd. USD | 43,3 % | |
| 2 | 239,2 mln. USD | 9 % | |
| 3 | 216,6 mln. USD | 8,1 % | |
| 4 | 208,7 mln. USD | 7,8 % | |
| 5 | 144,9 mln. USD | 5,4 % | |
| 6 | 136,2 mln. USD | 5,1 % | |
| 7 | 130,7 mln. USD | 4,9 % | |
| 8 | 99,1 mln. USD | 3,7 % | |
| 9 | 41 mln. USD | 1,5 % | |
| 10 | 35,6 mln. USD | 1,3 % |
Didžiausi importuotojai
| Vieta | Šalis | Vertė | Dalis |
|---|---|---|---|
| 1 | 788,1 mln. USD | 29,6 % | |
| 2 | 331,5 mln. USD | 12,4 % | |
| 3 | 292,9 mln. USD | 11 % | |
| 4 | 262,5 mln. USD | 9,9 % | |
| 5 | 180,8 mln. USD | 6,8 % | |
| 6 | 121,8 mln. USD | 4,6 % | |
| 7 | 120,8 mln. USD | 4,5 % | |
| 8 | 65,7 mln. USD | 2,5 % | |
| 9 | 51,9 mln. USD | 1,9 % | |
| 10 | 40,9 mln. USD | 1,5 % |
Šio produkto importo muitas pasaulyje 162
Didžiausio palankumo režimo (MFN) muitas, kurį kiekviena šalis taiko šios HS subpozicijos prekėms: jos nacionalinių tarifų eilučių vidurkis, o jei skiriasi – žemiausia ir aukščiausia eilutė. Prekės iš šalių, su kuriomis sudaryta prekybos sutartis, dažnai apmokestinamos mažiau.
- 15 %muito mediana
- 13šalių be muito skaičius (MFN)
- 108 %didžiausias: Dominika, Barbadosas, Nepalas
162
| Importuojanti šalis | MFN muitas | eilutės nuo – iki | duomenų metai |
|---|---|---|---|
| 30 % | 2018 · HS 2012 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 0 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 60 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 18 % | 10 % – 20 % | 2021 · HS 2007 | |
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 6 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 70 % | 10 % – 141 % | 2022 · HS 2017 | |
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 5 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 46 %* | 2022 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 35 % | 2023 | ||
| 10 % | 2022 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 108 % | 10 % – 150 % | 2023 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| 60 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 35 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 12 % | 2023 | ||
| 32 % | 2023 | ||
| 1 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 · HS 2017 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 · HS 2012 | |
| 12 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 5 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 55 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 18 % | 0 % – 20 % | 2023 | |
| 12 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 | |
| 24 % | 21 % – 26 % | 2023 | |
| 7,5 % | 5 % – 10 % | 2017 · HS 2017 | |
| 7,5 % | 0 % – 15 % | 2023 | |
| 12 % | 2023 | ||
| 8,6 %* | 6,3 % – 11 % | 2023 | |
| 5 % | 2023 | ||
| 22 % | 2021 · HS 2002 | ||
| 35 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 0 % | 2022 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 40 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 49 %* | 22 % – 76 % | 2021 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 25 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 25 % | 0 % – 50 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 40 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 14 % | 3 % – 25 % | 2021 · HS 2017 | |
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 19 % | 5 % – 50 % | 2023 · HS 2017 | |
| 20 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 63 %* | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 15 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 · HS 2012 | ||
| 12 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 15 % | 2023 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 6 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 54 % | 2023 | ||
| 5 % | 2023 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 15 % | 2022 | ||
| 20 % | 2020 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2019 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2023 | ||
| 0 % | 2023 | ||
| 5 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 30 % | 0 % – 40 % | 2023 | |
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 · HS 2012 | |
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 0 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 25 % | 20 % – 30 % | 2020 · HS 2012 | |
| 25 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 40 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 · HS 2007 | |
| 25 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 49 %* | 22 % – 76 % | 2023 | |
| 36 % | 10 % – 40 % | 2023 | |
| 15 % | 2021 · HS 2012 | ||
| 40 %* | 2023 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 15 % | 10 % – 20 % | 2023 | |
| 7,5 % | 0 % – 15 % | 2023 · HS 2017 | |
| 33 % | 10 % – 40 % | 2023 · HS 2012 | |
| 59 % | 2023 | ||
| 12 % | 2017 · HS 2017 | ||
| 35 % | 2023 | ||
| 2 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 14 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 10 % | 2021 · HS 2017 | ||
| 20 % | 2023 | ||
| 20 % | 2023 · HS 2017 | ||
| 30 % | 2023 | ||
| 25 % | 2023 | ||
| 0,4 % | 2023 | ||
| 35 % | 2023 · HS 2017 |
Tarifų duomenų metai: 2017–2023; tarifai nuo to laiko galėjo pasikeisti. * specifinių muitų ad valorem ekvivalentas (UNCTAD vertinimas) · UNCTAD TRAINS, per WITS (Pasaulio bankas)
Klasifikatoriai ir atitikmenys
Kur ši HS subpozicija yra Jungtinių Tautų statistiniuose klasifikatoriuose ir kokius kodus ji turėjo ankstesniuose Suderintosios sistemos leidimuose.
- SITC Rev. 4
- 0591 Orange juice
- Galutinis naudojimas (BEC Rev. 5)
- Vartojimo prekės · BEC 113101
- Produktas CPC 2.1
- 21431 Orange juice
- Veikla ISIC Rev. 4
- 1030 Processing and preserving of fruit and vegetables
Ankstesni HS leidimai
| HS | Kodas | |
|---|---|---|
| 2017 | 2009.12 | nepakeista |
| 2012 | 2009.12 | nepakeista |
| 2007 | 2009.12 | nepakeista |
| 2002 | 2009.12 | nepakeista |
| 1996 | 2009.19 | pakeista |
| 1992 | 2009.19 | pakeista |
JT statistikos skyriaus (UNSD) atitikmenų lentelės
Privalomi sprendimai dėl panašių prekių 1
JAV muitinės (CBP, CROSS) ir JK HMRC (Advance Tariff Rulings) sprendimai dėl čia klasifikuojamų prekių. Sprendimas privalomas tik jo turėtojui, tačiau rodo, kaip institucijos klasifikuoja panašias prekes. Aprašymai yra institucijų tekstai anglų kalba.
- 600010411 HMRC
An orange juice drink of 100% orange juice with cells (not from concentrate). The product is pasteurised and packed in a 250ml glass bottle, with a steel twist off cap. It is ready to drink.
Naujausi teisės aktų pakeitimai, kuriuose minimas šis kodas
Teisės aktai, kurių tekste minimas šis kodas ar jo pozicija. Patikrinkite patį aktą: kodas gali būti paminėtas ir dėl kitų priežasčių nei jo muito pakeitimas.
-
FR Doc. 2026-14542 · 91 FR 45516 · Šaltinis: federalregister.gov
-
Missing MFN measures added to commodity codes – 7 July 2026
Trade Tariff news 7127 · Šaltinis: trade-tariff.service.gov.uk
-
Harmonized Tariff Schedule of the United States — 2026 HTS Revision 11
2026HTSRev11 · Šaltinis: hts.usitc.gov
-
FR Doc. 2026-11158 · 91 FR 33854 · Šaltinis: federalregister.gov
ES kombinuotosios nomenklatūros 2009.12 subpozicija – tai viena tarifinė eilutė, kurios trečiųjų šalių muito norma yra 12,2 %.
Turkijos muitų tarife 2009.12 subpozicijoje yra tik viena tarifinė eilutė; įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) yra 58,5 %.
Į ES importuojamoms prekėms iš 147 šalių gali būti taikoma lengvatinė muito norma vietoj standartinės 12,2 % normos (lengvatos pagrindas, pvz.: GSP-EBA arba CARIFORUM); iš jų 130 šalių prekėms muitas netaikomas.
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, papildomai taikomas papildomas muitas – 50 %.
Per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis) į ES importuota šios subpozicijos prekių už 413,7 mln. € – 1 % daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių, vidutinė kaina – 0,71 € už kg; didžiausias tiekėjas – Brazilija (85 %), antras – Jungtinė Karalystė.
2024 m. pasaulio šių prekių eksportas siekė 2,7 mlrd. USD – 16,2 % daugiau nei 2023 m.
Daugiausia eksportavo Brazilija (43,3 % viso eksporto), antroje vietoje – Ispanija.
Teisinės pastabos
Subpozicijų pastabos
1. 200510 subpozicijoje „homogenizuotos daržovės“ įvardija kruopščiai homogenizuotus daržovių produktus, supakuotus į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 250 g, ir pateikiamus kaip kūdikiams arba mažiems vaikams vartoti tinkamus arba dietinius maisto produktus. Taikant šį apibrėžimą neatsižvelgiama į mažus bet kurių sudėtinių dalių kiekius, kurių gali būti įdėta į gaminius paskaninimo, konservavimo arba kitais tikslais. Šių gaminių sudėtyje gali būti nedideli kiekiai matomų daržovių gabalėlių. 200510 subpozicija vyrauja kitų 2005 pozicijos subpozicijų atžvilgiu.
2. 200710 subpozicijoje „homogenizuoti produktai“ įvardija kruopščiai homogenizuotus vaisių produktus, supakuotus į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, kurių neto masė ne didesnė kaip 250 g, ir pateikiamus kaip kūdikiams arba mažiems vaikams vartoti tinkamus arba dietinius maisto produktus. Taikant šį apibrėžimą neatsižvelgiama į mažus bet kurių sudėtinių dalių kiekius, kurių gali būti įdėta į gaminius paskaninimo, konservavimo arba kitais tikslais. Šių gaminių sudėtyje gali būti nedideli kiekiai matomų vaisių gabalėlių. 200710 subpozicija vyrauja kitų 2007 pozicijos subpozicijų atžvilgiu.
3. 200912, 200921, 200931, 200941, 200961 ir 200971 subpozicijose „Brikso vertė“ įvardija Brikso laipsnių skaičių, tiesiogiai nustatytą pagal Brikso hidrometro rodmenis arba lūžio rodiklį, išreikštą procentiniu sacharozės kiekiu ir nustatytą refraktometru 20 °C temperatūroje arba pakoreguotą 20 °C temperatūrai, jeigu refraktometro rodmenys nustatyti kitoje temperatūroje.
Klausimai ir atsakymai
Neužšaldytos, kurių Brikso vertė ne didesnė kaip 20: koks prekės kodas?
Suderintojoje sistemoje šios prekės klasifikuojamos 2009.12 subpozicijoje (2009 pozicija), IV skyriuje. ES kombinuotojoje nomenklatūroje, taikomoje ir Lietuvoje, kodas papildomas dar dviem skaitmenimis.
Koks importo muitas kodui 2009.12 ES?
ES kombinuotojoje nomenklatūroje prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, trečiųjų šalių muito norma kodui 2009.12 yra 12,2 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Koks importo muitas kodui 2009.12 Turkijoje?
Turkijos muitų tarife prekėms iš šalių, neturinčių lengvatinio susitarimo, įstatyme nustatyta muito norma (Įstatymas Nr. 474) kodui 2009.12 yra 58,5 %. Lengvatinės normos, antidempingo muitai ir PVM neįtraukti.
Kuri šalis daugiausia eksportuoja prekių, kurių kodas 2009.12?
Brazilija: 1,2 mlrd. USD 2024 m. (43,3 % pasaulio eksporto).
Iš kurių šalių 2009.12 subpozicijos prekes galima importuoti į ES be muito?
Pagal prekybos susitarimus ar lengvatų sistemas muitas netaikomas 130 šalių kilmės prekėms (lengvatų pagrindas, be kita ko: GSP-EBA, CARIFORUM, UŠT). Prekės turi atitikti susitarimo kilmės taisykles, o importuotojas turi turėti kilmės įrodymą; kitu atveju taikoma standartinė norma – 12,2 %. Konkrečios šalies normą pamatysite pasirinkę ją aukščiau.
Ar 2009.12 subpozicijos prekėms taikomas antidempingo muitas?
Į ES importuojamoms prekėms, kurių kilmės šalys: Baltarusija ir Rusija, taikomas papildomas muitas – 50 %. Priemonėje išvardytiems eksportuotojams taikomos mažesnės normos.
Iš kur ES importuoja 2009.12 subpozicijos prekes?
Didžiausi tiekėjai per pastaruosius 12 mėnesių (2025 m. rugsėjis – 2026 m. rugpjūtis): Brazilija (85 %), Jungtinė Karalystė (8 %) ir Marokas (4 %). Bendras importas – 413,7 mln. €.